Vatikane vyko Popiežiškųjų akademijų posėdis.

Ketvirtadienio rytą Vatikane įvyko kasmet rudenį rengiamas septynių Popiežiškųjų akademijų iškilmingas posėdis. Greta didžiųjų Popiežiškųjų akademijų – Mokslų akademijos, Gyvybės akademijos ir Socialinių mokslų akademijos – nuo seno veikia taip pat septynios mažesnės, vienijančios teologijos, mariologijos ir kitų bažnytinių mokslo šakų bei su krikščionybe susijusių humanitarinių mokslų specialistus. Pati seniausia iš šių septynių akademijų – Meno ir literatūros akademija – buvo įkurta šešioliktojo am˛iaus vidury. Septynioliktojo amžiaus pabaigoje buvo įkurta Teologijos akademija. Devynioliktame amžiuje buvo įkurtos Romos archeologijos, Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos, hagiografiją ir tikėjimo liudytojų palikimą studijuojanti akademija vadinama lotynišku vardu “Cultorum Martyrum”, o taip pat Šv. Tomo Akviniečio akademija. Galiausiai, pati jauniausia iš septynių – Tarptautinė Mariologijos akademija buvo įkurta prieš šešis dešimtmečius, 1946 metais.

Šiemetinio septynių Popiežiškųjų akademijų iškilmingo posėdžio tema: „Nekaltai Pradėtoji Mergelė Marija, visos žmonijos Motina – dieviškojo grožio ir meilės ikona“. Pažymėtina, kad šiemetinis akademijų posėdis vyko būtent Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės, švenčiamos gruodžio 8-ąją, išvakarėse.

Posėdžio metu buvo perskaitytas Vatikano Valstybės sekretoriaus kardinolo Tarcisio Bertone, popiežiaus Benedikto XVI vardu, šia proga Akademijų prezidentui kardinolui Paul Poupard adresuotas laiškas. Jame, kalbant apie septynių Popiežiškųjų akademijų pašaukimą, tarp kita ko sakoma: Ypač šiais lakais būtina skleisti krikščionišką humanizmą; būtina ir Bažnyčioje, ir kultūros bei meno pasaulyje diegti naują krikščioniško humanizmo projektą, kuris padėtų mūsų epochos žmonėms geriau susigaudyti dabartinio pasaulio metamuose iššūkiuose. Mergelė Marija, Dievo išrinkta būti jo Sūnaus Motina, apsaugota nuo gimtosios nuodėmės, pralenkia visus kūrinius, o sekdama savo Sūnų iki pat mirties, ji mums rodo veiklios meilės pavyzdį. Ji yra tobulo buvimo žmogumi pavyzdys visai žmonijai, o ypač mums, jos Sūnaus mokiniams. (jm)