Atnaujinamas Šv. Sosto ir Izraelio dvišalės komisijos darbas.

Izraelio vyriausybė pranešė, kad ateinančių metų pradžioje bus atnaujintos derybas su katalikų Bažnyčia dėl lig šiol neišspręstų katalikų bendruomenių statuso ir jų nuosavybės problemų.

Jau beveik prieš 13 metų, o tiksliau – 1993-ųjų gruodžio 30 dieną buvo pasirašyta Šv. Sosto ir Izraelio valstybės Pagrindinė sutartis, kuria buvo užmegzti dvišaliai diplomatiniai santykiai ir apibrėžtas katalikų Bažnyčios Izraelyje juridinis statusas. Toje pačioje sutartyje buvo taip pat numatyta, kad abi šalys atskirais susitarimais vėliau spręs katalikų Bažnyčios prižiūrimų šventųjų vietų, nekilnojamo turto, finansinės paramos karitatyvinei veiklai, bažnytinių architektūros paminklų ir meno vertybių priežiūros klausimus, kad bus taip pat tariamasi dėl mokestinių lengvatų katalikiškoms institucijoms. Praėjus beveik šešeriems metams po Pagrindinės sutarties pasirašymo, 1999 metais buvo sudaryta dvišalė Šventojo Sosto ir Izraelio valstybės komisija. Tačiau jos darbas lig šiol vyko labai vangiai, o premjero Holmerto vyriausybė jį iš viso buvo sustabdžiusi. Tad pranešimas, kad po Naujų metų komisijos darbas vėl bus tęsiamas, Šventosios Žemės katalikams įkvepia tam tikro optimizmo.

Izraelyje gyvenantys katalikai tikisi, kad Izraelio valstybė suteiks katalikų Bažnyčiai tam tikras fiskalines lengvatas, ne mažesnes už tas, kurias Bažnyčiai garantavo praeityje Palestiną valdžiusios kitos valstybės. Tikimasi taip pat aiškiai apibrėžti šiuo metu katalikų Bažnyčios prižiūrimų šventųjų vietų statusą ir nuosavybę. Kitas klausimas, dėl kurio tikimasi susitarti, liečia meno vertybių priežiūrą ir restauravimą. Taip pat tikimasi, kad Izraelio valstybė finansiškai parems Bažnyčios karitatyvines, socialines institucijas ir mokyklas, kurios tarnauja ne tik negausiems katalikams, bet visai Izraelio visuomenei.

Dabartinius Šventojo Sosto ir Izraelio valstybės santykius, o taip pat Šventosios Žemės katalikų bendruomenių padėtį ir jų ypatumus, Vatikano radijui duotame interviu komentavo Pranciškonų Šventosios Žemės kustodijos atstovas tėvas David Jaeger.

Dvišaliai santykiai yra grindžiami 1993 metais pasirašytu vadinamuoju Pagrindiniu susitarimu ir, kiek tai liečia pačius diplomatinius santykius, jie yra labai geri,- sakė kunigas Jaeger. Tačiau kartu, daug dalykų, kuriuos numato Pagrindinis susitarimas, iki šios vis dar neįgyvendinta. Dar ne visi tarptautinėje Šventojo Sosto ir Izraelio sutartyje numatyti dalykai yra virtę Izraelio viduje galiojančiais įstatymais. Tad šia prasme, Šventosios Žemės katalikai laukia, kad minėtų praktinių problemų sprendimu butų padėtas pagrindas pastoviam bendradarbiavimui.

Kalbant apie katalikų Bažnyčios ir Izraelio valstybės santykius,- sakė tėvas David Jaeger,- reikėtų vengti dualistinio požiūrio, nes katalikai nėra kažkokia šalia valstybės esanti bendruomenė, bet yra tikrieji vietinių visuomenių nariai, tiek Izraelio, tiek palestiniečių visuomenės. Iš viso, situacija yra gana sudėtinga. Dalis Šventosios Žemės krikščionių yra palestiniečiai, gyvenantys savivaldos teritorijose. Jie palaiko bendruosius palestiniečių siekius. Kita dalis arabiškai kalbančių krikščionių yra Izraelio piliečiai. Jie Izraelyje jaučiasi tautine mažuma. Dar kita katalikų dalis yra hebrajiškai kalbantys Izraelio piliečiai. Pastarieji tapatinasi su Izraelio visuomenės dauguma. Tačiau visi jei yra tos pačios bažnytinės bendruomenės nariai. (jm)