Vatikane vyko Azijai skirtos Vyskupų Sinodo tarybos posėdis.
Prieš keletą dienų Vatikane vyko Vyskupų Sinodo generalinio sekretoriato Azijai skirtos
specialiosios tarybos posėdis. Ši taryba buvo sudaryta po 1998 metais Vatikane vykusios
Bažnyčios gyvenimui Azijos žemyne skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos. Tai buvo viena
iš vadinamųjų kontinentinių Sinodo asamblėjų, kurias – po vieną skirtą visiems žemynas
ir dvi skirtas Europai – artėjant 2000 metų jubiliejui sušaukė popiežius Jonas Paulius
II. Kaip minėta, Azijos Bažnyčiai skirta asamblėja vyko Vatikane 1998 metų pavasarį.
Maždaug po pusantrų metų nuo jos uždarymo, 1999 lapkričio mėnesį buvo paskelbtas popiežiaus
Jono Pauliaus II posinodinis apaštališkasis paraginimas „Ecclesia in Asia“. Šį dokumentą
Popiežius pasirašė Indijos sostinės Delio katedroje 1999 metų lapkričio 6 dieną.
Pasibaigus
Sinodo asamblėjai ir paskelbus asamblėjos išvadų pagrindu sudarytą Popiežiaus dokumentą,
Sinodo procesas nesibaigia. Po kiekvienos asamblėjos sudaroma specialioji Vyskupų
Sinodo sekretoriato taryba prižiūri Sinodo nutarimų įgyvendinimą. Po Azijai skirtos
Sinodo asamblėjos, tokių specialiosios tarybos posėdžių kaip pastarasis, Vatikane
vykęs priešę kelias dienas, iš viso jau buvo surengta dešimt. Vatikane vykusiame posėdyje
dalyvavo Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius arkivyskupas Nikola Eterovič, Tautų
evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Ivan Dias, Pietų Korėjos Seulo arkivyskupas
kardinolas Nicholas Cheong Jinsuk, Jeruzalės Lotynų patriarchas arkivyskupas Michel
Sabbah, vyskupai iš Indijos, Mianmaro, Kazachstano, Vietnamo, Tailando, Sirijos, Šrilankos.
Posėdžio
metu aptartos dvi pagrindinės popiežiaus Jono Pauliaus II posinodiniame apaštališkajame
paraginime „Ecclesia in Asia“ akcentuotos temos – vietinių pašaukimų į kunigus ir
vienuolius augimas, nes tai yra svarbiausias krikščioniškų bendruomenių brandos ir
savarankiškumo ženklas, o taip pat krikščionių religinis dialogas su kitomis tikybomis,
nes Azijoje beveik visose šalyse krikščionių bendruomenės yra nedidelės ir gyvena
greta kitas religijas išpažįstančios gyventojų daugumos.
Vatikane vykusio
posėdžio metu buvo pateikta pastarųjų 25 metų kunigų ir vienuolių skaičiaus augimo
statistika. Per minėtą laikotarpį diecezinių kunigų skaičius padidėjo 105 procentais,
kunigų vienuolių – 43 procentais, vyrų vienuolių nekunigų – 39 procentais, moterų
vienuolių – 65 procentais. Tad bendra tendencija yra pozityvi ir tenkinanti poreikius,
tačiau posėdžio metu buvo akcentuotas būtinumas kelti ugdymo kokybę, suteikti kunigams
ir vienuoliams kiek įmanoma solidesnį doktrininę, moralinę ir humanišką formaciją.
Azijos
katalikų santykiai su kitų religijų išpažinėjais klostosi įvairiai, priklausomai nuo
šalies ir konkrečios situacijos. Pastaruoju metu atsirado naujų sunkumų dėl ekstremistinių
grupuočių kurstomo fundamentalizmo, tačiau tokie atvejai nėra nei labai dažni, nei
turintys didelės įtakos bendram kontekstui. Stengiamasi palaikyti dialogą ir bendradarbiavimą
su kitų religijų išpažinėjais visų pirma socialinio teisingumo, moralinių vertybių
paisymo visuomenės gyvenime, taikos ir santarvės ugdymo srityse. (jm)