"Prancūzijos socialinės savaitės" išvados

Dar prieš Šventojo Tėvo kelionę į Turkiją rašėme apie Paryžiuje vykusį diskusijų forumą „Prancūzijos socialinę savaitę“, kuri turi jau šimtametę tradiciją ir kurioje stengiamasi Bažnyčios socialinės doktrinos šviesoje apsvarstyti pačius aktualiausius klausimus. Šiame renginyje neretai dalyvauja garsiausi Prancūzijos intelektualai bei politikai, o tai padeda išvystyti plačias ir gilias diskusijas. Pasibaigus socialinei savaitei, kurios tema buvo „Teisinga visuomenė – kas tai?“, buvo suformuluota dvylika pasiūlymų kaip padaryti visuomenę teisingesne. Nors pasiūlymai atspindi visų pirma Prancūzijos tikrovę, apžvelgsime keletą iš jų, galbūt aktualių ir Lietuvai.

Visuomenę padarytų teisingesne atnaujinto darbuotojo statuso įtvirtinimas. Modernios visuomenės turėtų vertinti ne tik darbą, bet ir to darbo atlikėją – asmenį. Darbas asmeniui yra būdas dalyvauti vystimesi, gėrybių paskirstyme, savo identiteto kūrime ir išreiškime.

Dabartinėje globalinėje ekonomikoje retas ilgai dirba tą patį darbą toje pačioje vietoje. Todėl kyla klausimas – kaip suderinti darbuotojo saugumą su didele darbų kaita? Ankstesnės priemonės nebetinka, tad reikia kurti naujas.

Teisingesnėje visuomenėje turėtų būti geresnis gėrybių paskirstymo mechanizmas negu kad dabartinis. Pavyzdžiui, galėtų būti mokesčių nuolaidos visiems pirmosios būtinybės daiktams, taikomos bent jau socialiai silpniausiems sluoksniams.

Gerai organizuota privaloma jaunuolių civilinė tarnyba dėl savo auklėjamojo aspekto taip pat galėtų prisidėti prie teisingesnės visuomenės kūrimo. Jei kiekvienas jaunuolis, mergina ar vaikinas, nors kelis mėnesius padirbėtų socialiai naudingą darbą, kaip antai senelių slauga, gamtos apsauga, eismo priežiūra, tai neabejotinai jiems leistų įgyti konkrečią visuomeniškumo patirtį ir supratimą, kuris būtų reikšmingas visą likusį gyvenimą.

Daug teisingumo labui galima nuveikti Europos Sąjungos lygiu. Šiame kontekste galima paminėti visoje Europos Bendrijoje minimalių galiojančių darbuotojo teisių realų pripažinimą ir įtvirtinimą ar turtingesnių regionų pagalbą mažiau turtingiems.

Didesnio teisingumo šaukiasi imigracijos politika. Nors galbūt neįmanoma padėt visiems norintiems, tačiau imigrantų indėlis į bendrą visuomenės kuriamą gėrį turi būti pripažintas, jų teisės turi būti labiau gerbiamos, jie neturi gyventi baimėje ir izoliacijoje.

Didesnio teisingumo reikia mūsų, europiečių, tarptautinėje politikoje ir ekonomikoje. Jose turi būti padaryti pakeitimai, kurie suteiktų lygesnes, tad ir palankesnes bendradarbiavimo su Europos Sąjunga sąlygas neturtingoms šalims. Ekonomistai gali pateikti daug pavyzdžių, kai tūkstančių europiečių darbo ir gaminių protekcija tampa šimtų tūkstančių ar net milijonų besivystančių šalių darbininkų diskriminacija.

Prancūzijos socialinės savaitės dalyvius popiežiaus Benedikto vardu pasveikino kardinolas Tarcisio Betone. Jo ilgame laiške perduodamas ypatingas Šventojo Tėvo padrąsinimas ir palinkėjimas vaisingai nagrinėti tokią svarbią temą kaip teisingumas.

Kardinolas Bertone primena, kad teisingumo tema nuolatos iškeliama Biblijoje, Bažnyčios mokyme ir socialinėje doktrinoje, iškiliausių krikščionių mąstytojų veikaluose.

Galima sakyti, kad pats Dekalogas jau yra pamatinė teisingumo formulė, ypač aštriai apie teisingumą kalbėdavo pranašai. Jėzus taipogi pabrėžė, kad neteisingumas atvirai prieštarauja dieviškojo teisingumo idealui (Lk 11,42).

Teisingumo problema visad aktuali. Nuolatos besikeičiančiame pasaulyje nuolatos atsiranda naujos socialinės, ekonominės ir politinės sferos, kurios verčia keisti ar iš pagrindų atnaujinti teisingumo sampratą bei teisingumą užtikrinančias struktūras.

Krikščionių akimis teisingumas neatskiriamas ne tik nuo taikos, socialinės darnos, bet ir nuo Kristaus skelbto meilės mokymo. (rk)