Šventasis Tėvas pradėjo apaštališkąją kelionę į Turkiją
Popiežiaus lėktuvas Ankaros Esemboga oro uoste nutūpė antradienį, kaip numatyta programoje,
lygiai 13 valandą vietiniu laiku, kuris sutampa su Lietuvos laiku. Šv. Tėvą Benediktą
XVI pasitiko Turkijos ministras pirmininkas Recep Tayyip Erdogan, kiti Turkijos valstybės
ir vyriausybės bei ginkluotųjų pajėgų pareigūnai, Turkijos katalikų vyskupų konferencijos
pirmininkas arkivyskupas Ruggero Franceschini ir Apaštališkasis Nuncijus Turkijoje
arkivyskupas Antonio Lucibello.
Popiežių Benediktą XVI, be kitų bendradarbių,
šioje apaštališkojoje kelionėje lydi penki kardinolai – Valstybės sekretorius Tarcisio
Bertone, Kardinolų Kolegijos vicedekanas, Teisingumo ir Taikos tarybos pirmininkas
emeritas Roger Etchegaray, kuris yra asmeniškas Ekumeninio patriarcho Baltramiejaus
I bičiulis, Rytų apeigų kongregacijos prefektas Ignace Moussa I Daoud, Krikščionių
vienybės tarybos pirmininkas Walter Kasper ir Tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas
Paul Poupard.
Oro uoste išsirikiavusius Turkijos ginkluotųjų pajėgų garbės
rikiuotės karius Popiežius Benediktas XVI pasveikino turkiškai, žodžiais: „Sveiki,
kariai!“
- Tai nėra politinė, o sielovadinė kelionė, kuria užsibrėžta tvirtinti
dialogą ir bendrą įsipareigojimą taikai, - taip savo vizito į Turkiją tikslus apibendrino
popiežius Benediktas XVI. Šventasis Tėvas tai pasakė skrydžio į Ankarą metu, lėktuve
susitikęs su jį lydėjusiais žurnalistais. Pokalbyje su spaudos atstovais Popiežius
taip pat minėjo Bažnyčios dialogo su islamu ir su broliais krikščionimis, ypač su
ortodoksais būtinumą.
- Nereikia laukti didelių šios kelionės rezultatų. Šios
apaštališkosios kelionės į Turkiją metu vyksiančių susitikimų prasmė bus simbolinė,
paženklinta draugystės ir įsipareigojimo siekti taikos ir brolybės. Visi jaučiame
tą pačią atsakomybę šiuo sudėtingu istorijos metu, - sakė popiežius žurnalistams.
Susitikime
su žurnalistais taip pat buvo kalbėta apie Turkijos valstybės pasaulietiškumą. Paklaustas
apie Turkijos integraciją į Europą, Benediktas XVI priminė, jog moderniosios Turkijos
kūrėjas Atatiurkas valstybės modeliu parinko Prancūzijos konstituciją. Tai rodo, kad
pačios moderniosios Turkijos ištakose jau yra dialogas su europietišku samprotavimu,
su europietišku mąstymo ir gyvenimo būdu, tik pritaikomu kitame istoriniame ir religiniame
kontekste. Todėl, - sakė popiežius Benediktas,- dialogas tarp europietiškos sampratos
ir musulmonų tradicijos yra įrašytas į pačią moderniosios Turkijos egzistenciją, o
tai reikalauja vienų ir kitų atsakomybės – mes europiečiai turime permąstyti laicizmą,
kuris pašalina iš visuomenės gyvenimo religinę dimensiją ir nuveda į akligatvį. Turkija,
savo ruožtu, - tęsė popiežius,- remdamasi savo istorija, turi kartu su europiečiais
surasti sprendimą kaip atkurti ryšį tarp pasaulietiškumo ir tradicijos, tarp atviro
ir tolerantiško samprotavimo, kurio esminį pagrindą sudaro laisvė ir religija pagrįstos
vertybės, kurios laisvei suteikią turinį.
Popiežius Benediktas į klausimą apie
Šv. Andriejaus šventės proga šį ketvirtadienį jo laukiantį susitikimą Stambule su
patriarchu Baltramiejumi I, pažymėjo, kad Ekumeninis Patriarchatas, nepaisant samprotavimų
apie jo tikinčiųjų skaičių ir simbolinę bei dvasinę reikšmę, yra atramos taškas visam
ortodoksų pasauliui. Todėl susitikimas su patriarchu Baltramiejumi I bus labai svarbus
įvykis krikščionių vienybės kelyje, - sakė Šv. Tėvas.
Susitikimas Ankaros
oro uosto salėje su Turkijos ministru pirmininku Recep Tayyip Erdogan užtruko daugiau
kaip 20 minučių. Jo metu Šv. Tėvas užtikrino Turkijos premjerą, jog jis visuomet didžiai
vertino Turkijos kultūrą ir kad dėl šios priežasties labai troško savo pontifikato
pradžioje atvykti į Turkiją, pagilinti Šv. Sosto ir Turkijos draugystės ryšius, paskatinti
kultūrų pažintį ir skatinti taikos bei susitaikymo darbą, kuris, - sakė Popiežius
Turkijos ministrui pirmininkui Erdogan, yra mūsų laikų pareiga.
*
Kaip
reikalauja visų oficialių valstybinių vizitų Turkijoje protokolas, pirmiausia Popiežius
apsilankė Atatürko mauzoliejuje, kuriame ilsisi Mustafa Kemal Atatürk palaikai.
Mustafa
Kemal Atatürk (1881-1938), Turkijos Respublikos įkūrėjas ir pirmasis valstybės vadovas
ženklina radikalų moderniosios Turkijos atsiribojimą nuo krašto osmaniškosios praeities.
Jis nuvertė sultonatą ir drastiškais sprendimais padėjo pamatus valstybės modernizavimui
pagal Vakarų demokratijų pavyzdį. Atatürk atšaukė potvarkį, skelbusį, jog valstybės
religija yra islamas ir 1937 konstitucijoje įtvirtino valstybės pasaulietiškumą: buvo
panaikintas Kalifatas ir šariatas, vietoj osmaniškojo, įvestas civilinis kodeksas,
švietimas ir teisė atskirti nuo islamo, panaikinta dervišų ir kitų religinių sektų
draugijos, sekmadienis paskelbtas savaitine poilsio diena vietoj penktadienio, uždrausta
poligamija, moterims suteikta rinkimų teisė, vietoj arabų įvestas lotyniškas raidynas,
vakarų kalendorius. Valstybės kūrėjui Mustafa Kemal, kuris buvo visų turkų tituluojamas
tautos patriarchu, šalies parlamentas oficialiai suteikė naują Atatürko, tai yra „turkų
tėvo“ vardą.
Uždaru automobiliu į Atatürko mauzoliejų atvažiavusį popiežių
Benediktą XVI pasitiko mauzoliejaus sargybos vadovas, kuris Šv. Tėvą palydėjo iki
pat Turkijos patriarcho kapo. Popiežius padėjo gėlių vainiką, pagerbė Atatürko atminimą
tylos minute ir gretimoje salėje pasirašė mauzoliejaus Aukso knygoje.
Joje
Benediktas XVI anglų kalba, cituodamas Atatürką, palinkėjo turkams – „Taikos Tėvynėje,
taikos pasaulyje“.
Nekartą buvo minėta, kad šioji Šv. Tėvo kelionė nemaža dalimi
yra žengimas jo tiesioginių pirmtakų pėdomis. Atatürko mauzoliejaus Aukso knygoje
pasirašė 1967 metais Turkiją aplankęs Paulius VI, o 1979 metais - Jonas Paulius II.
Oficialios Popiežiaus sutiktuvės buvo surengtos Turkijos prezidento rūmų kieme.
Šv. Tėvą pasitiko Turkijos prezidentas Ahmet Necdet Sezer ir pakvietė Popiežių privačiam
pokalbiui į prezidentūrą. (sk)