Popiežius Benediktas XVI vadovavo I Advento sekmadienio Mišparams

Šeštadienio pavakare popiežius Benediktas XVI vadovavo I Advento sekmadienio pirmiesiems Mišparams.

Šventasis Tėvas Mišparų dalyviams išsakė kelias mintis apie Advento laikotarpį. Jas trumpai apžvelgsime.

Popiežius citavo vienos giesmės žodžius – „Paskelbkite tautoms: štai, Viešpats ateina, mūsų Išgelbėtojas“. Kiekvieno naujų metų ciklo pradžioje, - paaiškino Šventasis Tėvas, - liturgija kviečia Bažnyčią atnaujinti tautoms savo skelbimą, kurį galima taip apibendrinti: „Dievas ateina“. Simboliška yra tai, kad šie du žodžiai pavartoti ne būtuoju ar būsimuoju, tačiau esamuoju laiku. Tai išreiškia, kad Dievo atėjimas yra dabartis ir nuolatos vykstantis veiksmas – praeityje, dabar ir ateityje, kiekvieną akimirką. Išsireiškimas „Dievas ateina“ išreiškia ne tik veiksmą, bet ir esminį Dievo prigimties bruožą – Dievas yra tas, kuris nuolatos ateina prie mūsų.

Advento laikas skirtas, kad tikintieji šią tiesą įsisąmonintų ir pradėtų ja gyventi. Advento metu ypač sustiprėja tas nuolatinis kvietimas krikščioniui – „Atsibusk! Prisimink, kad Dievas ateina! Ne vakar, ne rytoj, bet šiandien, dabar!“.

Dievas yra tas, kuris ateina pas mus, Jis nėra abejingas mums ir mūsų istorijai. Be galo gerbdamas mūsų laisvę Dievas nori mus sutikti ir mus lankyti, būti ir likti su mumis. Dievas yra Tėvas, kuris nenustoja mumis rūpintis. Jis ateina norėdamas mus išlaisvinti iš blogio ir mirties, nuo visko, kas mums trukdo būti laimingiems. Trumpai tariant, Dievas ateina mus išgelbėti.

Bažnyčios Tėvai, - sakė popiežius Benediktas, - kalbėjo apie du išskirtinius Kristaus atėjimus: apie Įsikūnijimą ir apie šlovingą sugrįžimą laikų pabaigoje. Advento laikas simboliškai apglėbia abu šiuos momentus. Jo pradžioje liturginiai tekstai akcentuoja galutinio Viešpaties atėjimo laukimą, o pabaigoje labiau susitelkiama prie Jėzaus gimimo Betliejuje atminimo. Tarp šių dviejų Kristaus atėjimų yra dar ir trečiasis – Jėzaus atėjimas į tikinčiųjų širdis ir sielas. Šis atėjimas užpildo tą tarpą, kuris yra tarp kitų dviejų. Jėzaus atėjimo tobulas pavyzdys yra Marija, kuri savo širdyje saugojo kūnu tapusį Žodį.

Bažnyčia yra Dievo laukimo ženklas ir instrumentas. Ji eina į susitikimą su Viešpačiu ir visai žmonijai padeda eiti – visų pirma, bet ne vien, su malda. Nuo maldos neatskiriami yra ir sekmadienio Mišparų liturgijoje minimi „geri darbai“, kurie simbolizuoja teisingumą, solidarumą, taigi, darnų žmonių sugyvenimą, galiausiai – taiką.

Taikos siekia visas pasaulis. „Taika“ tikintiesiems yra vienas iš Dievo vardų, kuris išreiškia Dievo norą, kad visi jo vaikai gyventų vienas kito supratime, kaip tai turėjau progos paminėti piligriminėje kelionėje Turkijoje. Tad pradėkime šį naujo Advento laiką pažadindami ateinančio Dievo laukimą savo širdyje ir viltį, kad Jo vardas bus pašventintas, kad ateis Jo teisingumo ir taikos karalystė, kad Jo valia bus išpildyta kaip danguje, taip ir žemėje. Leiskimės šiame laukime būti vadovaujamiems Mergelės Marijos, ateinančio Dievo Motinos, vilties Motinos - baigdamas sakė popiežius Benediktas XVI. (rk)