Dievo Motinos šventovė Efeze

Efezas – Mažosios Azijos mietas, įsikūręs Egėjo jūros pakrantėje. Šioje vietoje pirmieji gyventojai įsikūrė jau pirmame tūkstantmetyje prieš Kr. Iš pradžių nepriklausomas miestas nuo Atėnų bei Spartos, vėliau tampa Aleksandro Didžiojo imperijos dalis, o dar vėliau, Romos Imperijos Azijos provincijos politiniu, komerciniu ir intelektualiniu centru. Efeso miestas buvo kelis kartus nusiaubtas: 263 metais – gotų, 655 metais – arabų, o 1308 metais sugriautas otomanų.

Efezas yra ir vienas iš krikščionybės pradžios centrų. Pats apaštalas Paulius įkūrė pirmąją Efezo krikščionių bendruomenę ir pradėjo vietos gyventojų evangelizavimą. Apaštalų darbuose rašoma: „Tai truko dvejus metus, ir visi Azijos gyventojai, tiek žydai, tiek graikai, išgirdo Viešpaties žodį“ (Apd 19,10). Efezas Apreiškime Jonui minimas kaip septynių Bažnyčių centras. Šia mieste lankėsi ar gyveno Mergelė Marija, evangelistas Jonas, minėtas apaštalas Paulius ir jo mokinys šv. Timotiejus, šv. Marija Magdalietė bei kiti šventieji ir šventosios, kankiniai ir kankinės, kurių suskaičiuojama daugiau kaip 40.

Čia 431 metais vyko Ekumeninis Bažnyčios Susirinkimas, kurio metu Švč. Mergelė Marija buvo paskelbta Dievo Motina – Theotokos.

Viena iš labiausiai piligrimų lankų vietų yra už kelių kilometrų nuo Efezo, nuošaliai kalnuose stovinti koplytėlė vadinama Meryem Ana – Motinos Marijos namais. Pagal vieną tradiciją Marija čia atkeliavo kartu su apaštalu Jonu, kuriam Jėzus pavedė globoti savo Motiną. Per metus šią šventovę aplanko apie du milijonai maldininkų, ir ne tik krikščionių. Maždaug pusė jų - musulmonai, kurie taip pat gerbia „pranašo Jėzaus“ Motiną.

Bėgant amžiams ši vietovė buvo pamiršta. Susidomėjimas kilo XIX amžiaus pabaigoje. Remiantis vokiečių mistikės Anna Katharina Emmerick (1774–1824) regėjimais, kuri Klemensui Brentanui papasakojo Jėzaus ir Marijos gyvenimo detales ir vietoves, imta ieškoti jos nupasakotų vietų. Pagal 2004 metais popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintąja paskelbtos Emmerick regėjimus, Mergelė Marija, sekdama evangelistą Joną, apsigyveno mažame iš plytų pastatytame namelyje netoli Efezo, kur ir praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.

1891 liepos 29 d. keli tėvai lazaristai būtent pagal mistikės Emmerick aprašytus regėjimus rado numanomo Marijos būsto vietą netoli Efezo esančią Lakštingalų kalno šlaite.

XIX amžiaus pabaigoje bei XX amžiaus antroje pusėje buvo atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu buvo nustatyta, kad vadinami „Marijos namai“ yra pastatyti XIII amžiuje ant daug senesnių pastato pamatų, lyg norint išsaugoti anksčiau stovėjusio pastato dalis.

Šios vietos svarbą liudija ir tai, kad jau nuo seno už 17 km. nuo kalno esančiame kaimelyje gyvenantys krikščionys ortodoksai kasmet Marijos į Dangų Ėmimo šventėje ateidavo į šią vietą pasimelsti. Paskutinio šimtmečio popiežiai, nors ir nedarydami oficialių pareiškimų, pozityviai vertino manomų Marijos namų atradimą. 1967 metais šia šventovę aplankė popiežius Paulius VI, o 1979 metais – popiežius Jonas Paulius II.

Meryem Ana – Motinos Marijos namų šventovės, kuri kartais net lyginama su Prancūzijos Lurdo šventove, saugotojai tėvai kapucinai kiekvieną dieną tam tikromis valandomis kviečia piligrimus susikaupti maldoje. Vienuoliai piligrimams kartodavo, kad kiekvienas savyje gali pastatyti Efezo šventovę. Greitai tokios šventovės pradėtos statyti ne tik širdyse, bet ir realiai. Pirmieji „Marijos namai“, Efezo šventovės pavyzdžiu, buvo pastatyti Argentinoje. Šiandien tokios šventovės yra pastatytos Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Anglijoje. (kl)