Popiežiaus susitikimai su armėnų ir sirų-ortodoksų apeigų Patriarchais bei Didžiuoju
Turkijos rabinu.
Po apsilankymo šv. Sofijos muziejuje ir Mėlynojoje mečetėje, popiežius Benediktas
XVI apsilankė armėnų Šventosios Marijos Katedroje, kur susitiko ir kartu meldėsi su
armėnų apaštalinės Bažnyčios patriarchu Mesrob II. Po to grįžo į Apaštalinės atstovybės
buveinę, kurioje atskiruose susitikimuose priėmė sirų-ortodoksų apeigų metropolitą
Filuksinos Yusuf Centin ir Didįjį Turkijos rabiną Isak Haleva.
Šventosios Marijos
katedroje, galinčioje sutalpinti apie 8000 žmonių, Popiežius Benediktas ir armėnų
patriarchas Mesrob II kartu šventė Dievo žodžio liturgiją. Šventasis Tėvas buvo pasitiktas
su duona, druska, rožių vandeniu ir smilkytuvais, šitaip simboliškai išreiškiant džiaugimąsi
jo apsilankymu. Po maldos prie pagrindinio Katedros altoriaus ir Dievo Žodžio skaitymo,
patriarchas Mesrob II kreipėsi į popiežių išreikšdamas savo didelį dvasinį džiaugsmą
dėl šio susitikimo. Patriarchas priminė ankstesnius juodviejų su popiežiumi susitikimus
– Pasaulinėse jaunimo dienose Kelne, Vatikane ir Maldos už taiką dienoje Asyžiuje.
Trumpai
papasakojęs apie apaštalinės armėnų Bažnyčios istoriją ir dabartinę padėtį, patriarchas
baigė savo kreipimąsi linkėjimu, kad vieną dieną krikščionys vieningai susiburtų apie
savo Viešpatį Jėzų, kuris yra meldęsis už savo mokinius, „kad jie būtų viena“ (Jn
17,11). Patriarchas Mesrob II įteikė Šventajam Tėvui dovaną – seną armėnų auksakalių
padarytą taurę.
Atsakydamas patriarchui, popiežius Benediktas XVI išreiškė
savo džiaugsmą būti toje pat vietoje, kur kadaise patriarchas Kalustian priėmė popiežius
Paulių VI bei Joną Paulių II ir širdingai pasveikino patriarchą Mesrob II, visą apaštalinę
armėnų Bažnyčią, jos tikinčiuosius ir hierarchus.
Šventasis Tėvas pabrėžė,
jog jo vizitas yra kur kas daugiau nei mandagumo ir draugystės gestas. Jis yra bendros
vilties dėl Dievo pažadų ir Jėzaus maldos už vienybę išsipildymo ženklas.
Šis
vizitas taip pat skirtas tragiškų praeities pasidalijimų atvertoms žaizdoms gydyti.
Krikščionių pasidalijimas atvirai prieštarauja Viešpaties valiai, piktina pasaulį
ir kenkia Evangelijos skelbimui. O juk tūrėtų būt atvirkščiai, tikėjimo ir meilės
vienijami krikščionys tūrėtų būti vilties ir paguodos ženklu pasauliui. Todėl, anot
popiežiaus, reikia daryti viską, kad praeities žaizdos būtų gydomos ir krikščionių
vienybė atkuriama, reikia kartu melstis už tai.
Kaip minėta, po susitikimo
su apaštalinės armėnų Bažnyčios vadovu ir bendruomene, popiežius Benediktas XVI grįžo
į Šventojo Sosto Apaštalinę atstovybę. Joje jį pasitiko Turkijos katalikų bendruomenės
vadovai ir tikintieji. Po trumpo pasisveikinimo Šventasis Tėvas perėjo į audiencijų
salę, kur susitiko su sirų-ortodoksų metropolitu Filuksinos Yusuf Cetin ir jo palyda.
Paskutinis
oficialus susitikimas buvo su Turkijos Didžiuoju rabinu Isak Haleva, kuris dvasiškai
vadovauja antrajai pagal dydį žydų bendruomenei islamiškoje šalyje. Pirmoji yra Irane.
Žydai pradėjo keltis į Turkiją nuo 15 amžiaus pabaigos iš Ispanijos, kurioje buvo
pradėta juos persekioti ir diskriminuoti. 19 amžiaus pabaigoje jų čia buvo netgi apie
100 000. Šis skaičius labai sumažėjo po emigracijos bangų į Ameriką ir Izraelį. Šiuo
metu žydų Turkijoje, daugiausia Istanbule, yra apie 25 000.
Po visko buvo numatyta
draugiška popiežiaus Benedikto XVI vakarienė su Turkijos katalikų bendruomenės ganytojais.
(rk)