Instituciniu ir teisiniu požiūriu dabartinės Europos Sąjungos užuomazga yra 1951 metais
Paryžiuje pasirašyta sutartis, kuria buvo įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija.
Su vadinamosiomis „Romos sutartimis“, 1957 metais įsteigusiomis Europos ekonominę
bendriją ir Europos atominės energijos bendriją, buvo žengtas dar vienas esminis žingsnis.
Dar už dešimties metų visos trys bendrijos buvo apjungtos vienos Komisijos ir vienos
Tarybos. Kitus Europos Sąjungos vystimosi etapus ženklino Suvestinis Europos Aktas
(1986), Mastrichto arba Europos Sąjungos sutartis (1992), Amsterdamo sutartis (1997)
ir Nicos sutartis (2001). Paskutinis reikšmingas ir ankstesnes sutartis pakeitęs dokumentas
būtų buvusi Europos konstitucinė sutartis (2004), tačiau Europos Sąjungos valstybėms
narėms ir jų piliečiams neradus konsensuso jos atžvilgiu, Europos konstitucinės sutarties
projektas buvo atidėtas.
Nors Europos Sąjungos įkūrimo pamatai buvo ekonominiai
ir politiniai, šiandien palaipsniui vis labiau iškyla vertybių aspektas. Europos Sąjunga
suvokiama ne tik kaip bendra ekonominė ar politinė, bet ir tų pačių vertybių erdvė.
Buvo pripažinta, kad vertybės sudaro esminę šios Sąjungos dimensiją, kad ekonominė
ir politinė sąjunga galėjo būti sudaryta būtent dėlto, jog valstybės – narės turi
panašius istorinius ir kultūrinius pamatus, bendras vertybes bei įsitikinimus. Tačiau
kokios yra ir turėtų būti Europos sąjungos vertybės? Šiuo klausimu bendro sutarimo
ir vieno atsakymo kol kas nėra.
Lapkričio 22-24 dienomis Briuselyje šiuo klausimu
vyksta Europos Sąjungos vyskupų konferencijos komisijos (toliau - COMECE) surengtas
studijų seminaras, kurio metu pranešėjai pateiks ir sieks pagilinti istorinių asmenų,
lemiamai prisidėjusių prie Europos integracijos proceso, tūrėtų vertybių supratimą.
Šis
seminaras taip pat skirtas pasiruošti Vokietijos pirmininkavimui Europos Tarybai,
prasidėsiančiam nuo 2007 metų sausio 1 dienos ir ypač diskusijai, kurią sukels 2007
metų kovo mėnesį pristatyti žadama „Berlyno deklaracija“. Joje, viena vertus, bus
iškelti didžiausi Europos Sąjungai šiuo metu tenkantys uždaviniai, tarp kurių galima
paminėti energetikos, klimato apsaugos, mokslinių tyrimų, migracijos politikų reformas.
Kita vertus, ši deklaracija į aukščiausią diskusijos lygį vėl iškels ir vertybių bei
Europos identiteto klausimus.
Galiausiai minėtas studijų seminaras yra vienas
iš pasiruošimo etapų 2007 metų kovo mėnesį COMECE rengiamam kongresui, skirtame Romos
sutarčių, pasirašytų būtent kovo 25 dieną, 50 metų pasirašymo sukakties paminėjimui.
Primename,
kad Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija buvo įsteigta 1980 m. Ji stebi
ir analizuoja Europos Sąjungos politinius procesus ir įstatymų leidybą, informuoja
apie tai Europos Sąjungos vyskupų konferencijas, skatina Europos Sąjungos institucijas
atsižvelgti į Bažnyčios socialinį mokymą. Lietuvos vyskupų konferencijai šioje komisijoje
atstovauja Vilkaviškio diecezijos vyskupas Rimantas Norvila. (rk)