Popiežius Benediktas XVI priėmė Italijos Respublikos prezidentą Giorgio Napolitano

Italijos valstybės vadovo vizitas pirmadienį Vatikane buvo tryliktasis oficialus Šv. Sosto ir Italijos santykių istorijoje, tačiau naujajam Respublikos prezidentui buvo pirmasis po jo išrinkimo.

Iš Neapolio kilęs dabartinis Italijos Respublikos prezidentas, 81 metų Giorgio Napolitano, yra juristas, buvęs Italijos komunistų partijos narys ir vienas iš jos vadovų, per savo ilgametę politinėje karjerą ėjęs įvairias atsakingas valstybines ir vyriausybines pareigas: yra buvęs Italijos Respublikos ir Europos parlamento deputatas, Italijos Atstovų Rūmų pirmininkas nuo 1992 iki 1994 metų, Vidaus reikalų ministras nuo 1996 iki 1998 metų. Respublikos prezidento nominuotas garbės senatoriumi 2005 metais, Giorgio Napolitano buvo išrinktas Italijos Respublikos prezidentu šių metų gegužės 10 d.

Kai prezidentas Napolitano buvo Italijos senatorius, o Popiežius Ratzinger - Tikėjimo kongregacijos prefektas, abu buvo susitikę 2004 metų gegužės 13 dieną Italijos Respublikos Senato bibliotekoje. Kardinolas Ratzinger ta proga skaitė paskaitą apie Europą ir jos dvasinį pamatą.

Benediktas XVI po išrinkimo popiežiumi du kartus buvo susitikęs su Italijos prezidento pirmtaku Carlo Azeglio Ciampi, 2005 metų gegužės 3 dieną Vatikane ir birželio 24 dieną, kai su oficialiu vizitu aplankė Italijos Respublikos prezidentą Kvirinale. Prezidento Giorgio Napolitano vizitas pirmadienį Vatikane buvo atsakomasis už pastarąjį Šv. Tėvo vizitą Italijoje.

Italijos prezidentą lydėjo jo žmona ponia Clio ir dar 23 asmenų delegacija, kurioje, be kitų pareigūnų, buvo Italijos vice-premjeras ir užsienio reikalų ministras D’Alema.

Italijos prezidentą Giorgio Napolitano Vatikano Apaštališkųjų rūmų kieme pasitiko Popiežiaus namų prefektas arkivyskupas James Harvey, kuris Šveicarų Gvardijos garbės sargybos lydimą prezidentą kartu su oficialia delegacija palydėjo iki popiežiaus privačios bibliotekos. Popiežius, priėmęs prezidentą Napolitano, jį pakvietė privačiam pokalbiui į savo darbo kambarį. Po maždaug pusvalandį trukusio privataus pokalbio, Šv. Tėvui prisistatė kiti Italijos prezidento delegacijos nariai. Juos visus popiežius pasveikino, o paskui pasakė sveikinimą kalbą, kurios pirmaisiais žodžiais dėkojo italų tautai už nuolatinį dėmesį ir artumą, kuriais remia jo misiją.

Italijos Respublikos konstitucija, be kita ko, tvirtina, kad Valstybė ir Bažnyčia, kiekviena pagal savo tvarką, yra nepriklausomos ir suverenios bei kad jų santykius reguliuoja 1929 metais pasirašytos Laterano Sutartys. Šiuo pagrindiniu nusistatymu buvo vadovautasi ir 1984 metais, kai Italija ir Šv. Sostas pasirašė kai kuriuos Laterano Sutarčių papildymus, kuriais buvo patvirtinta Valstybės ir Bažnyčios nepriklausomybė ir suverenumas bei vienų su kitais bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti visos žmonijos ir Italijos Respublikos gerovę.

Ir Bažnyčia, ir Valstybė, - tęsė popiežius kalboje Italijos prezidentui, - nors būdamos visiškai atskiros, abi yra pašauktos, kiekviena pagal savo misiją, tikslus ir priemones, tarnauti žmogui, kuris tuo pat metu yra Bažnyčios išganančios misijos adresatas ir dalyvis, bet drauge ir valstybės pilietis.

Laisvė, kurios Bažnyčia ir krikščionys siekia sau, nežeidžia valstybės arba socialinių grupių interesų ir nėra bandymas joms primesti aukštesnę valdžią, o yra sąlyga, kuri leidžia įgyvendinti tą tarnystę, kurią Bažnyčia vykdo visose tautose, kuriose gyvuoja. Šios tarnystės esmė - visuomenei pateikti įtikinamus ir teigiamus atsakymus į mūsų laikų žmonių keliamus klausimus, siekiant jų gyvenimus apšviesti tikėjimo šviesa, vilties jėga ir meilės šiluma, taip pat skleidžiasi civilinio ir politinio gyvenimo aplinkoje. Bažnyčia, pagal savo prigimtį ir misiją, nėra ir nežada būti politiniu veikėju, tačiau ji turi labai gilų interesą siekti politinės visuomenės gerovės, - kalbėjo popiežius primindamas tai, ką sakė Veronoje neseniai vykusiame Italijos Bažnyčios suvažiavime.

Kai pasauliečiai tikintieji žodžiais ir veiksmais įsipareigoja spręsti didžiuosius nūdienos iššūkius - karus ir terorizmą, badą ir troškulį, daugelio žmonių kraštutinį skurdą, kai kurias baisias epidemijas, bet taip pat gindami žmogaus gyvybę visuose gyvenimo momentuose nuo pradėjimo iki savos mirties ir ugdydami santuoka paremtą šeimą, kuri yra pirmoji žmonių auklėtoja, jie tai daro ne dėl kokio nors savito intereso arba vardan principų, kurie yra suprantami tik tiems, kurie išpažįsta tam tikrą religinį tikėjimą, o pasikliaudami demokratinės santarvės taisyklėmis ir aplinkybėmis, siekiant visos visuomenės gerovės ir vardan vertybių, kuriomis gali dalytis kiekvienas sveiko proto žmogus.

Viliuosi, kad šis bendradarbiavimas tęsis ir plėsis, - linkėjo popiežius Benediktas XVI Italijos Respublikos prezidentui pasakytoje kalboje.

Pasibaigus vizitui pas Šv. Tėvą, Italijos prezidentas Giorgio Napolitano taip pat susitiko su Popiežiaus Valstybės sekretoriumi kardinolu Tarcisio Bertone ir su sekretoriumi santykiams su valstybėmis arkivyskupu Dominique Mamberti.

Vatikano spaudos salė pirmadienį paskelbtame pareiškime informavo, jog Italijos prezidento apsilankymo progą vykusiuose pokalbiuose buvo išreikštas pasigėrėjimas dėl gerų abipusių santykių tarp Šv. Sosto ir Italijos bei tarp Bažnyčios ir Valstybės. Komunikate pažymima, jog pokalbiuose taip pat buvo kalbama apie tarptautinę padėtį, ypač apie sudėtingą situaciją Artimuosiuos Rytuose ir apie Afrikos žemyną kamuojančias rimtas problemas. Šv. Sostas ir Italija tęs bendradarbiavimą siekiant geresnio tarptautinių institucijų darbo. (sk)