Krikščionys Europoje

Lapkričio pabaigoje Saleziečių universitete Romoje vyks tarptautinis kongresas, skirtas dabartinės krikščionių ir krikščionybės padėties Europoje analizei, ateities prognozėms. Jame dalyvaus per 150 dalyvių, pranešimus skaitys žinomi ekspertai.

Vienas iš pranešėjų, monsinjoras Aldo Giordano, kuris yra Europos vyskupų konferencijų generalinis sekretorius, žinių agentūrai Zenit pateikė kongreso, kurio tema yra „Europa – misijų žemė“, problematikas.

Monsinjoras Giordano paminėjo duomenis, pasak kurių Europoje yra 560 milijonų krikščionių, o tai didžioji dalis visų žemyno gyventojų. 285 milijonai yra katalikai, 161 milijonas – ortodoksai, protestantų Bažnyčios turi apie 77 milijonus narių, 26 milijonai priklauso anglikonams ir dar 11 milijonų – įvairioms kitoms mažesnėms Bažnyčioms ir bendruomenėms. Tačiau, pažymėjo jis, šių duomenų interpretacijos sudėtingumas yra gerai žinomas. Europos krikščionys yra paliesti sekuliarizacijos, ateizmo, reliatyvizmo ir nihilizmo bei kitų modernių laikų procesų. Todėl vėl iš naujo iškyla evangelizacijos Europoje klausimas.

Krikščionybės Europoje padėtis ženkliai pasikeitė po Berlyno mūro sugriovimo, kada vėl aštriai iškilo ekumenizmo klausimas ir būtinybė atrišti ilgų istorinių ir kultūrinių nesusipratimų mazgą tarp Rytų ir Vakarų Bažnyčių, Rytų ir Vakarų tradicijų.

Ekumeninėje perspektyvoje Katalikų Bažnyčia atsiduria tokioje situacijoje: su Rytų tradicijos Bažnyčiomis ją vienija teologinių ir dvasinių principų bendrumas, bet istoriniu ir kultūriniu požiūriu atstumas tarp jų yra nemažas. Su protestantų Bažnyčiomis, tuo tarpu, katalikai kultūros ir istorijos požiūriu yra artimesni, tačiau turi didesnių teologinių skirtumų, o paskutiniuoju metu nuomonės neretai išsiskiria bioetikos ir etinių principų klausimais.

Bet tiek Vakarų Bažnyčia, sakė monsinjoras Giordano, tiek Rytų Bažnyčia įžvelgia sekuliarizacijoje problemų, su kuriomis jos susiduria, šaltinį. Ypač Rytų Bažnyčia atsargiai ir kritiškai žiūri į vakarietišką modernią kultūrą ir kartais teigia, jog ji pernelyg persmelkė ir pačią Vakarų Bažnyčią.

Kalbant apie kitas religijas, tai santykiai su žydais šiuo metu dar yra įtakojami holokausto atsiminimo ir situacijos Artimuosiuose Rytuose. Europoje sparčiai daugėja, ypač dėl imigracijos, musulmonų, 1992 metais šią religiją išpažįstančių buvo 12 milijonų, o šiuo metu – jau apie 35 milijonus. Vakarų kultūros santykis su musulmonais nėra lengvas. Nors reformistai mato Islamo ir modernios vakarų kultūros sąlyčio galimybę, bet daug paprastų musulmonų yra įsitikinę, jog vakarų kultūra yra jiems priešiška ir moraliai degradavusi, tad reikia su ja kovoti. Teroristiniai išpuoliai Madride ir Londone, pranašo Mahometo karikatūros padėtį dar labiau sukomplikavo.

Paskutiniaisiais dviem trim dešimtmečiais Europoje plito budizmas, viena vertus, dėl migracijos, kita vertus, dėl europiečių susižavėjimo budizmo mokymu ir praktikomis. Budizmo išpažinėjų yra apie 2 milijonus. Tačiau budizmas, pastebėjo monsinjoras Giordano, Europoje patyrė stiprių pokyčių, daug dabartinių jo lyderių yra gimę jau pačioje Europoje, Vakarų kultūros įtakoje atsirado naujos budizmo formos. O tarp tikinčiųjų pastebimi religinio sinkretizmo ir dvigubos priklausomybės fenomenai. Aktyvūs yra gnostiniai, ezoteriniai, neopagoniški bei įvairias, beveik religines doktrinas išpažįstantys judėjimai.

Viską įvertinus, atrodo, kad ateityje Bažnyčiai teks susidurti su vis augsiančiu ir vis stiprėjančiu religiniu pliuralizmu. (rk)