Popiežius aplankė Grigaliaus universitetą.

Šiai seniausiai ir studentų skaičiumi didžiausiai Romos bažnytinei aukštajai mokyklai nuo pat įkūrimo vadovauja jėzuitai. Šios mokyklos istorija siekia 1551 metus, kuomet pats jėzuitų įkūrėjas šv. Ignacas Lojola įsteigė Romos Kolegiją. Po trijų dešimtmečių, 1584 metais, popiežius Grigalius XIII įkurdino Kolegiją naujuose erdviuose rūmuose. Nuo jėzuitų ordino panaikinimo 1773 metais iki atkūrimo 1824, Kolegijai vadovavo Romos vyskupijos kunigai. 1870 metais panaikinus Popiežiaus valstybę ir Romos miestą paskelbus Italijos karalystės sostine, Romos Kolegijos rūmai buvo atimti. 1873 metais perkelta į kitas patalpas Kolegija pradėta tituluoti Popiežiškuoju Grigaliaus universitetu. Galiausiai, po Pirmojo pasaulinio karo, popiežių Benedikto XV ir vėliau – Pijaus XI rūpesčiu buvo pastatyti dabartiniai universiteto rūmai.

Kalbant apie Grigaliaus universitetą, neįmanoma nepastebėti paralelių su Vilniaus universitetu. Vilniaus universiteto pirmtakė irgi buvo jėzuitų kolegija, 1579 metais įkurta to pats popiežiaus Grigaliaus XIII, kurio vardu vadinamas Romos Popiežiškasis Grigaliaus universitetas.

Penktadienio rytą susitikęs su Grigaliaus universiteto bendruomene, popiežius Benediktas XVI be kita ko priminė, kad ir jam pačiam teko čia dėstyti 1972 metais. Tuometinis Grigaliaus universiteto rektorius Hervé Carrier buvo pakvietęs Regensburgo universiteto profesorių Josephą Ratzingerį skaityti kursą Dogminės Teologijos magistrantams.

Daugiau kaip keturis su puse šimto metų Grigaliaus universitetas garsėja kaip svarbus teologijos, filosofijos, kanonų teisės ir Bažnyčios istorijos studijų centrais. Savo istorijos pradžioje jis taip pat garsėjo matematikos, fizikos ir astronomijos studijomis. Popiežius priminė, kad būtent šiame universitete gimė ir šiandien naudojamas vadinamasis Grigaliaus kalendorius. Popiežiaus Grigaliaus XIII pageidavimu, reformuotąjį grigališkąjį kalendorių 1582 metais sukūrė Romos Kolegijos astronomijos profesorius jėzuitas tėvas Kristoforas Klavijus.

Šiandien tikslieji mokslai Grigaliaus universitete nedėstomi. Juos pakeitė humanistinės disciplinos – psichologija, socialiniai ir komunikacijos mokslai. Jais norima gilintis į žmogaus slėpinį, tiek į jo vidinę asmeninę dimensiją, tiek į išorinę – žmogaus, kaip visuomenės kūrėjo, teisingumo ir taikos ugdytojo, tiesos skelbėjo dimensiją. O tai savo ruožtu kelia žmogaus santykio su Dievu klausimą. Juk atmetus Dievą neįmanoma atsakyti į tuos fundamentalius klausimus, dėl kurių nerimsta žmogaus širdis, ir neįmanoma suprasti žmogaus gyvenimo prasmės. Lygiai taip pat, be Dievo, neįmanoma tvirtai pagrįsti ir tų etinių vertybių, kurios vienintelės gali garantuoti žmogaus vertą visuomenės gyvenimą. Be Dievo, žmogaus likimas būtų tik į neviltį stumiantis liūdesys. Tik su Dievu – Meile, kuris apsireiškė Jėzuje Kristuje, žmogus suranda gyvenimo prasmę ir atgauna viltį, net jei ir lemta jam patirti blogį, žeidžiantį jo asmeninę egzistenciją ir visuomenę, kurioje žmogus gyvena. Viltis žmogų saugo nuo kaustančio ir bergždžio nihilizmo. Viltis žmogų skatina uoliai darbuotis visuomenės gerovei, nuolat ją tobulinti. Tai užduotis, kurią Dievas skyrė pagal savo paveikslą ir panašumą sukurtam žmogui. Šitoks žmogaus pašaukimas yra jo neprilygstamo orumo pagrindas, o kartu ir milžiniškos atsakomybės priežastis.

Popiežius Benediktas XVI taip pat kalbėjo apie bažnytinę universiteto misiją. Būdamas popiežiškuoju bažnytiniu universitetu, šis akademinis židinys yra įpareigotas „būti Bažnyčioje ir su Bažnyčia“ – „sentire in Ecclesia et cum Ecclesia“. Šitas įsipareigojimas gimsta iš mūsų meilės Bažnyčiai. Mes privalome taip mylėti Bažnyčią, kaip Kristus ją myli ir vardan šios meilės prisiimti visą Bažnyčios ir pasaulio kančių naštą. Šia dvasia privalome formuoti naujas kunigų, vienuolių ir aktyvių pasauliečių kartas. Turime savęs klausti, kokius kunigus mes norime formuoti, kokius vienuolius ir vienuoles, kokius pasauliečius ir pasaulietes. Be abejo, jūs, brangieji dėstytojai,- kreipėsi Popiežius į universiteto profesūrą,- trokštate suteikti kunigams ne tik gerą išsilavinimą, bet taip pat išugdyti juos pasirengusiais nepadalinta širdimi, nuolankiai ir gyvenant santūrų asmeninį gyvenimą, tarnauti tiems, kuriuos Viešpats patikės jų tarnystei. Jūs trokštate suteikti solidų išsilavinimą vienuolėms ir vienuoliams, kad jie sugebėtų su džiaugsmu išgyventi savo visišką pasišventimą Dievui ir tapti eschatologiniu ženklu to naujo gyvenimo, į kurį visi esame pašaukti. Jūs taip pat norite išugdyti tokius pasauliečius, kurie sugebėtų atsakingai eiti savo pareigas ir būti Dievo Karalystės raugu šiame pasaulyje. Taip pat ir jūs, studentai, esate atsakingi už savo formaciją,- kreipėsi Popiežius į studentus. Ko šiandien patys mokotės, rytoj tai jūs skelbsite kitiems. Patikėkite, kad didžiausią džiaugsmą žmogui teikia žinojimas, jog jis gyvenime stengiasi siekti teisingų dalykų ir sugeba vykdyti Dievo valią. Žinoma, tam reikia skaisčios širdies ir švarios sąžinės. (jm)