Šv. Sosto atstovo JTO pasisakymas apie religinę toleranciją ir religijos laisvę.

Jungtinių Tautų Organizacijos generalinėje sesijoje arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JTO, pasisakė ypač Šventajam Sostui rūpimu religinės laisvės klausimu.

Religinė laisvė yra plati sąvoka ir apima didelį temų spektrą, iš kurių arkivyskupas Migliore išskyrė tris ypač reikšmingus aspektus: skirtingų religijų ir religinių bendruomenių sugyvenimą, religijos skleidimą ir santykį tarp išraiškos laisvės bei religijos.

Arkivyskupas Migliore pažymėjo, kad daug kur pasaulyje paskirų žmonių ar bendruomenių religijos laisvė nėra gerbiama, ypač jei kalbama apie religines ma˛umas. Taipogi pastebimas religinės netolerancijos stiprėjimas kai kuriose šalyse. Reikia kovoti prieš tokias tendencijas.

Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas pabrėžė, kad religinė tolerancija nesutampa su religine laisve, nors neretai yra tapatinama ir tai trukdo suvokt autentišką religijos laisvę.

Religinė tolerancija arba religinis pakantumas yra nusakomas kaip sutikimas bei priėmimas, kad kitas žmogus tikėtų ir praktikuotų kitokias religines pažiūras.

Religinė laisvė, tuo tarpu, nusakoma kaip teisė tikėti, praktikuoti, supažindinti ir liudyti savo tikėjimą, išpažint savo įsitikinimų principus. Tai teisė pakeisti savo religinius įsitikinimus ir laisvai jungtis su kitais norint išreikšti savo pažiūras. Taigi, religinė tolerancija yra tik religinės laisvės prielaida, pirmas žingsnis į ją. Todėl akivaizdu, kad nesant realaus religinės laisvės pripažinimo nebus ir tikros bei pilnos religinės tolerancijos.

Istoriškai tolerancija tarp skirtingų religijų išpažinėjų dažnai būdavo abejotina, tačiau dabartinis laikmetis reikalauja iš mūsų pakeisti savo požiūrį į daug ką, taip pat ir į tarpreliginį dialogą. Mūsų pasaulyje reikia abipusiškumo, kurio vienas iš aspektų yra laisvas religijos išpažinimas visose šalyse.

Tuo tarpu, anot nuolatinio Šventojo Sosto stebėtojo, kelia susirūpinimą situacijų pasaulyje skaičius, kai teisės aktai ir administraciniai potvarkiai ne tik negina religijos praktikavimo ir skleidimo, bet, priešingai, netgi siekia jį suvaržyti. Šventasis Sostas nerimauja ir dėl religijos ar religijos laisvės panaudojimo kitų žmogaus teisių pažeidimams pateisinti. Yra pasikartojančių atvejų, kai interesų arba galios grupės siekia užkirsti kelią laisvam ir atsakingam religinių bendruomenių veikimui. Religinių bendruomenių išstūmimas iš viešo debato ir bendradarbiavimo vien todėl, kad jos nesutinka su požiūriais ar tokiu elgesiu, kuris žeidžia žmogaus orumą taip pat yra netolerancijos išraiška.

Reikėtų užtikrinti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, politiškai ir teisiškai religinių pažiūrų turėjimo ir reiškimo laisvę. Visi geros valios žmonės turi prie to prisidėti. Niekas, atskirai ar grupėje su kitais, viešai ar privačiai, neturi būti jėga verčiamas keist ar elgtis prieš savo religines pažiūras. Ypač silpniausieji – vaikai, pabėgėliai, laisvės netekę žmonės.

Minties, sąžinės ir religijos laisvė yra neatsiejama dalis to pamato, ant kurio pastatytos Jungtinės Tautos. Todėl ši Organizacija ir jos institucijos, jei nori išsaugot savo tapatybę, turi užtikrinti ir saugoti šią laisvę visame pasaulyje, - baigdamas kalbą sakė arkivyskupas Migliore ir pridūrė, jog religija nėra tik individualios sąžinės reikalas. Ji gali būti gyvybine jėga taikai ir harmonijai tarp tautų. (rk)