Pirmadienį Popiežius susitiko su Graikijos vyskupais.

Pirmadienį popiežius Benediktas XVI susitiko su Graikijos vyskupais, šeštadienį pradėjusiais ir jau užbaigiančiais savo vizitą Ad Limina. Graikijos vyskupų vizitas labai trumpas, nes katalikų episkopatą Graikijoje sudaro tik šeši nariai.

Graikijos vyskupams skirtoje kalboje Popiežius pirmiausia atkreipė dėmesį į specifinį, kitose šalyse retą, Graikijos katalikų bendruomenės bruožą: tik maždaug trečdalis katalikų yra graikai, o du trečdaliai – tai Graikijoje gyvenantys užsieniečiai. Tai savo ruožtu reikalauja ir specifinės sielovados. Popiežius ragino Graikijos vyskupus palaikyti glaudžius ryšius su vyskupų konferencijomis tų šalių, iš kurių yra kilę Graikijoje gyvenantys katalikai. Skirtingomis kalbomis, iš savo gimtųjų šalių atsineštomis pamaldumo tradicijomis svetimšaliai katalikai praturtina Graikijos katalikų Bažnyčią. Tačiau norint geriau pažinti užsieniečių bendruomenių specifiką ir jų poreikius būtinas konstruktyvus dialogas su į Graikiją atvykusių katalikų kilmės šalių vyskupais. Pagaliau, neantraeilės svarbos dalykas yra ir tų bendruomenių aprūpinimas kunigais, o kunigų savo tautiečių sielovadai gali atsiųsti būtent užsieniečių katalikų gimtųjų šalių vyskupai.

Kaip žinoma, didžiulė Graikijos gyventojų dauguma yra ortodoksai. Dėl to vienas svarbiausių mažosios katalikų bendruomenės uždavinių yra gerų ekumeninių santykių plėtojimas su ortodoksų dauguma. Popiežius prašė Graikijos katalikų vyskupų, grįžus į Graikiją, perduoti nuoširdžius sveikinimus Atėnų ir visos Graikijos ortodoksų vyskupui Christodului ir ortodoksų Bažnyčios sinodui.

Popiežius kalboje paminėtas taip pat Graikijos katalikų troškimas tapti šalyje juridiškai pripažinta bendruomene. Nors juridinio asmens statuso pripa˛inimo katalikų bendruomenėms klausimai spend˛iami kiekvienos šalies viduje, tačiau yra nusistovėjusi tarptautinė praktika šiais klausiamais pasirašyti tarptautinius dvišalius susitarimus su Šventuoju Sostu. Popiežius sakė, jog jis neabejoja, kad ilgai netrukus panašus susitarimas bus pasirašytas ir su Graikija. Katalikų Bažnyčia nereikalauja sau jokių privilegijų, o tik nori, kad būtų pripažintas jos identitetas ir jos veikla visų Graikijos piliečių labui. (jm)