Nobelio taikos premija paskirta mikrokredito idėjos autoriui, „vargšų bankininkui“ Mahommad Yunus

Nobelio komitetas paskelbė, jog 2006 metų Nobelio taikos premiją lygiomis dalimis paskyrė 66 metų amžiaus Bangladešo ekonomistui Muhammad Yunus ir jo įkurtam Grameen bankui.

Kovojant su skurdu, visada iškyla klausimas – kaip išeiti iš uždaro skurdo rato? Ekonomistai vartoja sąvoką „skurdo spąstai“, ja norėdami aprašyti tokią ekonominę padėtį, kurioje žmogus negali uždirbti daugiau negu, kad reikia patenkinti jo būtiniausiems poreikiams ir todėl negali nieko investuoti į tai, kas vėliau pagerintų jo buitį. Viską ką gauna, jis panaudoja maistui, rūbams arba pastogei. Kadangi jis nieko negali pasiūlyti mainais, tad negali imti paskolų, kurias galėtų investuoti. Laikas parodė, kad rinkos ekonomika, paremta mainais, savaime šio skurdo rato nenutraukia.

Muhammad Yunus pasiūlė alternatyvą, kurios dėka galima įveikti skurdo spąstus – mikrokreditą. Mikrokreditas yra mažo dydžio paskola, kuri suteikiama neprašant tradicinių bankų reikalaujamų garantijų – pavyzdžiui, įkeisti turtą ar suteikti kokį kitą užstatą. Pavyzdžiui, nedidelė 30 dolerių paskola leidžia neturtingai šeimai pradėti nedidelį verslą, tarkime, nusipirkti siūlų ir pradėti siūti rūbus, už kuriuos gauti pinigai ar kitos prekės pagaliau sukuria sąlygas išeiti iš skurdo rato. Svarbu pabrėžti tai, kad paskolos grąžinimo garantas nėra materialus turtas, kurio vargšai neturi, bet žmogiškumo faktoriai: pasitikėjimas skolininku ir jo sugebėjimu būti atsakingu. Dar yra naudojamos socialinės garantijos – paskolos atidavimas yra sąlyga, kad kitas tos šeimos ar to paties kaimelio gyventojas gautų naują paskolą. Paskolos atidavimo laikas nustatomas atsižvelgiant į konkrečią situaciją, o palūkanos yra nedidelės, priešingai nei lupikautojų, kurie išeičių nebeturinčius žmones savo skolininkais padaro visam gyvenimui, o kartais net paverčia juos vergais.

Muhammad Yunus, kuris tuomet buvo ekonomikos profesorius, mikrokredito idėja kilo po apsilankymo su savo studentais ypač vargingame Bangladešo kaimelyje. 1976 metais jis pradėjo Grameen Bank projektą, kuris 1983 metais tapo nepriklausomu, mikrokredito ir kitas mikrofinansų paslaugas teikiančiu banku. Laikas parodė, kad tai veiksmingas ir efektyvus būdas.

Per pastaruosius 30 metų ši iniciatyva paplito ir sulaukė pripažinimo. Paaiškėjo, kad vargšai skolas atiduoda ir šiuo metu vien Muhammad Yunus įkurtas bankas yra suteikęs pustrečio milijono tokių paskolų. Buvo įsteigti kiti panašūs bankai ne tik Azijoje, bet ir Lotynų Amerikoje bei Afrikoje, jų pagalba iš absoliutaus skurdo išsivadavo tūkstančiai žmonių, tarp kurių ypač moterys, kurios, lyginant su vyrais, neretai būna diskriminuojamos. Mikrokredito, kaip efektyvaus skurdo mažinimo instrumento, reikšmingumą pripažino ir tarptautinės institucijos. Nuo 1995 metų Pasaulio Bankas pradėjo vykdyti mikrokredito principu paremtas programas, kai kurie tradiciniai bankai irgi ėmėsi panašių iniciatyvų. 1997 metais Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė rezoliuciją apie tokių programų aiškią ir apčiuopiamą naudą kovoje su skurdu, o 2005 metai, siekiant atkreipti viso pasaulio bendruomenės dėmesį, buvo netgi paskelbti „tarptautiniais mikrokredito metais“.

Reikėtų pabrėžti ir tai, kad Nobelio taikos premija buvo suteikta ekonomistui. Muhammad Yunus vardas Nobelio premijų komitete jau buvo minimas ir anksčiau. Pavyzdžiui 1998 metais jis buvo vienas iš pretendentų į Nobelio ekonomikos premiją, tačiau tais metais ji buvo paskirta indų ekonomistui Amartya Sen. Keletas Nobelio premijos laureatų Muhammad Yunus rekomendavo ir 2005 metais.

Nobelio komitetas savo komunikate šitaip argumentavo savo sprendimą: „Ilgalaikė taika negali būti užtikrinta tol, kol didelė visuomenės dalis neras būdų, kaip išeiti iš skurdo. Mikrokreditas yra vienas iš tokių būdų. Išsivystymas taip pat pasitarnauja demokratijos bei žmogaus teisių gerbimo pažangai“.

Komunikate priduriama, jog Muhammad Yunus įrodė esantis tas lyderis, kuris sugebėjo savo idėjas įgyvendinti praktikoje milijonų žmonių naudai ne tik Bangladeše, bet ir kitose šalyse. Paskolos jokių ekonominių garantijų neturintiems žmonėms atrodė neįmanomas dalykas, tačiau po trijų dešimtmečių veiklos Grameen Bank ir kitos jo pavyzdžio įkvėptos institucijos tapo svarbiu instrumentu kovojant su skurdu visame pasaulyje. Yunus ir Grameen Bank parodė, kad netgi skurdžiausias iš skurdžiausių gali dirbti dėl savo gerovės ir pats realizuoti savo teisę į orų gyvenimą.

Mikrokreditas pasirodė esanti svarbi išlaisvinanti jėga visuomenėse, kur ypač moterys kenčia nuo socialinių ir ekonominių sąlygų. Ekonominis augimas ir politinė demokratija nepasieks to ką gali, kol moteriškoji žmonijos pusė neturės lygios padėties su vyriškąja.

Nors Nobelio komiteto komunikato gale pažymima, jog vien mikrokredito nepakaks skurdo pasaulyje įveikimui, tačiau mikrokreditas neabejotinai turės didelį vaidmenį.

„Esu nepaprastai laimingas, negaliu patikėt, kad tai tiesa, – išgirdęs apie tokį jo idėjos ir darbo įvertinimą žurnalistams sakė naujasis Nobelio taikos premijos laureatas. – Nobelio komitetas uždėjo antspaudą ant mano svajonės gyventi pasaulyje be skurdo“.

Nobelio taikos premijos skyrimas yra Muhammad Yunus ir visų jo siekių šalininkų šventė. Deja, tuo pat metu yra ir ne tokių džiugių naujienų. Penktadienį žinių agentūros pranešė, jog mirtimi grasinta Rusijos advokatei Lidijai Jusupovai, kuri buvo laikoma viena iš kandidačių Nobelio taikos premijai gauti. Ji jau kelerius metus kovoja už čečėnų tautos teises ir seka ten daromus žmogaus teisių pažeidimus. Žmogaus teisių aktyvistė rašo straipsnius laikraščiui „Novaja Gazeta“, kurio kita garsi žurnalistė Ana Politkovskaja, irgi daug rašiusi apie Čečėniją ir Šiaurės Kaukazą, neseniai buvo rasta nužudyta. (rk)