Europos vyskupų asamblėjos baigiamosios išvados

Rusijoje, Sankt Peterburge, sekmadienį asamblėjos darbus užbaigusi Europos vyskupų konferencijos taryba paskelbė baigiamąsias susitikimo išvadas.

Sankt Peterburge spalio 4-8 dienomis vykusioje tarybos asamblėjoje dalyvavo 34 Europos vyskupų konferencijų pirmininkai. Naujuoju pirmininku buvo išrinktas Vengrijos primas, Budapešto arkivyskupas, 54 metų kardinolas Peter Erdo. Asamblėjos dalyvius laiškais pasveikino popiežius Benediktas XVI ir Rusijos ortodoksų Bažnyčios patriarchas Aleksijus II.

Dalyviai buvo supažindinti su Rusijos katalikų Bažnyčios gyvenimu. Oficialiai Rusijoje priskaičiuojama 600 tūkstančių katalikų, tačiau kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad katalikai galėtų sudaryti net vieną Rusijos gyventojų procentą, o tai būtų milijonas 400 tūkstančių katalikų. Rusijos Federacijoje veikia 250 įregistruotų katalikiškų organizacijų, iš kurių 225 yra parapijos. Jas aptarnauja 270 kunigų, bet tik dešimt procentų yra rusai. Rusijos katalikų Bažnyčia viltingai žvelgia į ateitį, ekumeninių santykių raida yra teigiama. Nors Bažnyčios struktūrų pradžia sieta XIII amžių, XX amžius buvo paženklintas kankinių krauju. Reikia išnaudoti Dievo dovanotą dabartinį palankų istorinį momentą, - pareiškė Maskvos katalikų metropolitas, arkivyskupas Kondrusievičius.

Naujojo Europos vyskupų konferencijos tarybos pirmininko išrinkimas asamblėjos dalyviams suteikė progą pasvarstyti apie 35 metus gyvuojančios tarybos ateities uždavinius. Europos vyskupų konferencijos taryba atnaujino kelių komisijų sudėtį ir patvirtino ateities projektus. Tarp pastarųjų įsakmiai paminėti yra trys: visų Europos universitetų dėstytojų kongresas apie naująjį humanizmą, vyksiantis Romoje, 2007 metų birželio 21-24 dienomis; trečioji Europos ekumeninė asamblėja Sibiu, Rumunijoje, 2007 metų rugsėjo 4-8 dienomis; nauja serija seminarų migracijos tema, kuriuose dalyvaus Afrikos ir Europos vyskupai. Seminarai bus užbaigti 2010 metais rengsimu simpoziumu apie evangelizavimą ir kultūras.

Europos Sąjungos institucijos ir žemyno vienijimosi procesas, pašaukimų sielovada ir kunigo vaidmuo, santuokos ir šeimos iššūkiai, ekumeninis kelias – tai kitos temos, kurioms dėmesį skyrė pastarosiomis dienomis Sankt Peterburge posėdžiavusi Europos vyskupų konferencijos tarybos asamblėja. Europa patiria didelių permainų laikotarpį, iš Bažnyčios reikalaujantį tvirtai laikytis tikėjimo ir atidžiai klausytis, ką byloja Bažnyčiai Šventoji Dvasia. Aiškėja būtinumas, kad Europos vyskupai kalbėtų vienu balsu iškylančių didžiųjų iššūkių, kaip antai migracijos, religijų santykių ypač su musulmonais, šeimos ir etikos klausimų atžvilgiu. Buvęs Europos vyskupų konferencijos tarybos pirmininkas vyskupas Amedee Grab kalbėjo, jog Bažnyčios tikslas ir vaidmuo nėra palaikyti Europą krikščioniška, atmetant visas kitas ne iš Europos kilusias religijas, o padėti Europos krikščionims gyventi nuosekliai pagal jų krikšto kvietimą ir vis iš naujo visiems pasaulio žmonėms skelbti Jėzaus Kristaus žinią.

Baigę darbus Europos vyskupai oficialiame pareiškime išsakė gilų susirūpinimą dėl neteisingumo situacijų pasaulyje, ypač dėl Darfūro regiono gyventojų likimo ir kad jau susidariusi milžiniška humanitarinė krizė darysis tik sunkesnė. Būgštaujama, jog netrukus, pasibaigus lietaus sezonui, bus atnaujinta pabėgėlių bombardavimo programa. Europos vyskupai, kurie su Sudano katalikų ganytojais rūpinasi kaip padėti milijonams pabėgėlių, paragino visus Europos žemyno katalikus visomis priemonėmis remti pagalbos veiksmus – malda, finansine parama ir operatyviu visuomenės informavimu apie poslinkius tame Afrikos regione ir kitose pasaulio vietose, kurioms graso karai ir smurtas.

Europos katalikų vyskupai taip pat išsakė susirūpinimą dėl smurto kamuojamos Šri Lankos katalikų padėties: nužudyta šimtai žmonių, daug sužeistų ir dingusių be žinios, tarp pastarųjų ir du kunigai.

Europos vyskupai taip pat priminė popiežiaus Benedikto XVI spalio 1 d. išsakytą susirūpinimą dėl tragiško Irako tautos likimo. Katalikai ir musulmonai amžiais gyveno kartu santarvėje, bet kai kurių religinių grupių smurtas jau keli mėnesiai žeidžia musulmonų bendruomenę ir kelia egzistencinę grėsmę krikščionių bendruomenei, - pažymėjo Europos ganytojai.

Vyskupai baigiamajame pareiškime taip pat išreiškė solidarumą smurto kamuojamai Palestiniečių tautai, kuri dėl vidaus nesutarimų išgyvena bene sudėtingiausią pastarojo meto išbandymą.

Ganytojai taip pat dėkojo visiems, kurie dosniai atsiliepė į nuo naujo konflikto nukentėjusio Libano pagalbos šauksmus.

Deklaraciją Europos vyskupai užbaigė raginimu kur kas rimčiau vertinti JTO „Tūkstantmečio tikslų“ programą, kuria tarptautinė bendruomenė užsibrėžė iki 2015 metų panaikinti ypač didelį skurdą ir badą, sumažinti kūdikių mirtingumą, stiprinti gimdyvių sveikatą, įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas bei užtikrinti visapusišką pradinį ugdymą, skatinti lygybę, užtikrinti nuoseklią aplinkos apsaugą. „Tūkstantmečio tikslų“ programa buvo paskelbta 2000 metais, bet ligi šiol nemaža dalimi liko tik popieriuje. (sk)