Kanados vyskupai užbaigė vizitus "ad Limina"

Šventasis Tėvas Benediktas XVI pirmadienio rytą Vatikano rūmuose priėmė Vakarų Kanados vyskupų konferencijos narius. Ši audiencija 22 Vakarų Kanados regiono vyskupams drauge ženklino visų keturių Kanados Bažnyčios regioninių vyskupų konferencijų vizitų „ad Limina apostolorum“ pabaigą.

Kreipdamasis į Vakarų Kanados ganytojus Šv. Tėvas sakė, kad nepaisant nuolat augančios sekuliarizuotos aplinkos kurioje gyvena ir tarnauja, džiugina pranešimai apie regiono kunigų užsidegimą ir dosnumą, vienuolių didžiadvasiškumą ir pasauliečių visa labiau augantį pasirengimą drąsiai liudyti Kristaus tiesą ir meilę šeimose, mokyklose, darbo vietose ir visuomenės gyvenime.

Popiežius savo kalboje komentavo evangelinį Sūnaus palaidūno palyginimą, skirdamas ypatingą dėmesį dviem temom, kurias Vakarų Kanados vyskupai per vizitą „ad Limina“ įvardijo, kaip prioritetines jų pastoracijoje – pastangoms padėti tikinčiųjų bendruomenei teisingai suprasti nuodėmės ir Susitaikymo sakramento poveikį bei skatinti susitaikymą su Kanados čiabuviais indėnais ir gilesnį jų socialinių bei dvasinių poreikių supratimą.

Sūnaus palaidūno palyginimas visų laikų vyrams ir moterims kalba apie Dievo gailestingumą ir žmogaus atsivertimo bei susitaikymo svarbą. Žmogus dažnai yra gundomas naudotis laisve ir atsiriboti nuo santykių su Dievu. Sūnaus palaidūno patirtis rodo neigiamas tokio elgimosi pasekmes – asmens orumo praradimą, moralinį sąmyšį ir socialinę suirutę. Gi karšta Dievo meilė žmogui yra meilė, kuri atleidžia ir suteikia galimybę giliai išgyventi bendrystę su Kristaus Bažnyčia. Dievas taip pamilo pasaulį, kad pats tapo žmogumi, per mirtį ant kryžiaus sutaikydamas teisingumą ir meilę.

Popiežius pažymėjo, kad vyresniuoju sūnumi palyginime tam tikru būdu galima laikyti visus žmonės – vyrus ir moteris, ypač tuos, kurie gyvena atsitolinę nuo Bažnyčios. Vyresniojo sūnaus nusistatymo ir veiksmų racionalizavimas kelia simpatijų, bet atidžiau išanalizavus matosi jo nesugebėjimas suvokti meilę be sąlygų. Jis lieka atitrūkęs nuo Dievo, izoliuotas nuo kitų ir nepatenkintas savimi.

Trijų palyginimo veikėjų – begalinės meilės Dievo, atleidimu besidžiaugiančio jaunesniojo sūnaus ir tragiškai užsisklendusio vyresniojo sūnaus – apmąstymas tesustiprina vyskupų troškimą padėti tikintiesiems atpažinti tikrąją nuodėmės sampratą. Ganytojų noras priminti nuodėmės būvimo destruktyvumą turi būti suprantas kaip vilties tarnystė: ji stiprina tikinčiuosius vengti blogio ir siekti tobulos meilės bei krikščioniško gyvenimo pilnatvės. Susitaikymo sakramentas dažnai yra vertinamas indiferentiškai, bet šio sakramento poveikis, pilnutinis išgydymas, yra būtent tai, ko taip trokštama. Nauja šio Sakramento pažintis tik patvirtins, jog laikas, praleistas išpažintyje iš blogio veda į gėrį, gražina gyvenimui iš mirties ir leidžia vėl atpažinti gailestingojo Tėvo veidą.

Šv. Tėvas Kanados vyskupams taip pat priminė pareigą siekti susitaikymo su vadinamomis pirmųjų tautų bendruomenėmis – čiabuviais indėnais. Kandos vyskupai įvairiomis iniciatyvomis ugdo visuomenės susitaikymą su aborigenų gentinis ir gilesnį indėnų poreikių supratimą. Jau daug padaryta per Aborigenų katalikų susitaikymo tarybą ir Amerikos indėnų fondą. Tokios iniciatyvos teikia vilties ir liudija Kristaus meilę. Tačiau reikia daryti dar daugiau, - sakė popiežius Benediktas XVI skatindamas Kanados vyskupus ryžtingai ir jautriai įvardyti indėnus tikinčiuosius kamuojančių sunkumų gilumines priežastis bei užtarti jų socialinius ir dvasinius poreikius. Įsipareigojimas tiesai atveria kelią išliekančiam susitaikymui per gydymo procesą, kuris numato prašymą atleisti ir atleidimo suteikimą - tai yra dvi būtinos sudėtinės taikos dalys, - pažymėjo popiežius Kanados vyskupams. (sk)