Benediktui XVI suteikta Vokietijos Aschau am Inn miestelio garbės pilietybė.

Garbės pilietybės suteikimo ceremonija įvyko trečiadienį po bendrosios audiencijos didžiojoje Pauliaus VI audiencijų salėje. Popiežius Benediktas pastarosios savo kelionės į Bavariją metu rugsėjo viduryje nebuvo nuvykęs į šį savo vaikystės miestelį, tačiau lėktuvas, kuriuo parskrido į Romą, praskrido virš Aschau am Inn miestelio. Tuomet Šv. Tėvas pasiuntė sveikinimo telegramą miestelio merui Joseph Huber. Popiežius be kita ko telegramoje pažymėjo, kad skirsdamas virš Aschau miestelio prisiminė daugelį įvykių iš to gražaus gyvenimo laikotarpio, kuris jo sieloje paliko gilių pėdsakų.

Popiežių su Aschau am Inn miesteliu sieja jame praleisti vaikystės metai giliai tikinčioje katalikiškoje šeimoje, su tėvais, broliu ir seserimi. Mūsų šeimoje išgyventa krikščionybė buvo kupina laimės, spalvinga ir žmogiška,- prisimins vėliau popiežius pasakodamas apie savo vaikystę. Popiežius prisiminimuose mena, kad Aschau am Inn miestelyje, kuris tuomet buvo labiau panašus į didelį kaimą nei į miestelį, jis lankė prad˛ios mokyklą, priėmė Pirmąją Komuniją, pradėjo mokytis muzikos, patarnaudavo Mišioms.

Viename biografiniame pokalbyje dalydamasis priminimais iš Aschau am Inn miestelio popiežius jį apibūdino kaip jaukų valstiečių kaimą, kurio gyvenimo ritmas buvo tampriai susijęs su Bažnyčios tikėjimu. Kaimo centre, taip kaip Bavarijai būdinga, stovėjo valstybinė alaus darykla, kurios smuklė kaimo vyrams buvo sekmadieninių susitikimų vieta. Visas valstiečių gyvenimas tuomet dar buvo tampriai suaugęs su Bažnyčia – gimimas ir mirtis, santuoka ir liga, sėja ir pjūtis, - pasakojo dalydamasis prisiminimais tada dar kardinolas Joseph Ratzinger. Šventasis Tėvas Aschau am Inn miestelyje gyveno nuo 1932 metų gruodžio iki 1937 pavasario. Šiame miestelyje jis penkis metus lankė valstybinę pradžios mokyklą, vietinėje Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčioje priėmė Pirmąją Komuniją. Vyresniajam broliui Georgui įstojus į Traunsteino kunigų seminariją 1935 metais, Joseph užėmė jo paliktą laisvą Mišių patarnautojo vietą parapijos bažnyčioje.

Namą, kuriame Aschau am Inn miestelyje gyveno Ratzingerių šeima (Hauptstrasse 21) dabar ženklina jau po Popiežiaus išrinkimo pastatytas paminklinis akmuo.

Gyvenimas Aschau popiežiui primena ir tragediją Vokietijai bei visai Europai užtraukusį nacių įsiviešpatavimo laikotarpį. Popiežiaus Benedikto XVI tėvui, jo bendravardžiui Joseph, Aschau prie Ino upės buvo paskutinioji tarnybos prieš išėjimą į pensiją stotis. Tėvas buvo policininkas, dėl tarnybos turėjęs palyginat dažnai keisti gyvenamąją vietą. Popiežiaus tėvas buvo lojalus valstybės tarnautojas, bet nepalenkiamas nacių priešininkas. Savo prisiminimuose kardinolas Ratzinger yra pažymėjęs, kad jo tėvas, tarnaudamas žandaru, jautėsi tarsi būtų turėjęs vykdyti valstybinį smurtą, nes buvo įsitikinęs, kad valdžios atstovai yra nusikaltėliai.

Dar vieną vaikystės metų iš Aschau prisiminimą padovanojo popiežius jo gyvenimą tyrusiems ir aprašiusiems biografams – kaip dar mažas vaikas būdamas vos prasilenkė su jam grėsusia mirtimi: kartą žaismingai stebėdamas baseine plaukiančius karpius vos neprigėrė.

Joseph Ratzinger, baigęs pradžios Aschau am Inn mokyklą, pasekė vyresniojo brolio Georgo pėdomis – įstojo į Traunsteino arkivyskupijos kunigų seminariją, kaip pats yra pažymėjęs „su didele viltimi“.

Popiežiui Benediktui XVI Aschau praleisti metai jam kaip ir broliui taip pat atvėrė skambų muzikos pasaulį, dariusį ir tebedarantį daug įtakos brolių Ratzingerių gyvenimui. Gyvendamas Aschau, popiežius pradėjo mokytis skambinti pianinu, pamokų ėjo į netoliese esantį Au vienuolyną pas vienuoles pranciškones. Brolis Georg vėliau tapo pasaulinio garso Regensburgo katedros berniukų choro vadovu. Yra žinoma, kad popiežius Benediktas dar dabar turėdamas laisvą valandą noriai skambina pianinu savo namuose Vatikane.

Neseniai lankydamasis savo gimtojoje Bavarijoje popiežius akcentavo savo vizito sielovadinį pobūdį, jo metu nemažai dėmesio skirdamas taip pat muzikos kultūrai Bažnyčios gyvenime. Regensburge Benediktas XVI pašventino restauruotus „Senosios Koplyčios“ vargonus. Ta proga Popiežius kalbėjo, kad giesmė, sujungta su žodžiais, yra būtina arba neatskirtina iškilmingosios liturgijos dalis. Muzika ir giesmė, - sakė Šv. Tėvas, nėra kulto papuošalas, priedas ar rėmas, darantys Liturgiją malonesne, bet yra svarbus dalyvavimo Dievo garbinimo veiksme būdas. (sk)