Koks nekrikštytų mirusių kūdikių likimas?

Pirmadienį Vatikane prasidėjo ir dvi savaites vyks Tarptautinės teologinės komisijos plenarinė sesija, kuriai vadovauja šios komisijos pirmininkas ir kartu Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas kardinolas William Levada.

Šį kartą komisijos posėdyje diskutuojama gana neįprasta tema – koks nekrikštytų mirusių kūdikių likimas? Būtent šiuo klausimu komisija ateity ketina parengti dokumentą, o šiemetinės plenarinės asamblėjos metu svarstomi projektų apmatai.

Nėra jokio dogminio dokumento tiksliai apibrėžiančio nekrikštytųjų likimą. Anksčiau tradicijoje buvo kalbama apie „limbą“, tai yra apie „vietą“, į kurią patenka Bažnyčios sakramentiniu išganymo tarpininkavimu nesuspėję pasinaudoti mirusieji. Šiais lakais „limbo“ sąvoka nenaudojama. Viena vertus, ji neatsako į klausimą koks mirusių nekrikštytų kūdikių likimas, o antra vertus – ji visiškai nesuprantama šiuolaikinės laiko dvasios suformuotam žmogui. Tarptautinės teologinės komisijos diskusijų centre bus šv. Pauliaus pirmojo laiško Timotiejui antrajame skyriuje išdėstytas požiūris. Viena vertus, jame tvirtinama, kad „Dievas ir Gelbėtojas trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti“, o antra vertus, čia pat sakoma, kad „vienas yra Dievo ir žmonių tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus“. Taigi, toje pačioje Naujoje Testamento vietoje sudėti tvirtinimai ir apie išganymo visuotinumą, ir apie sakramentinio tarpininkavimo būtinumą. Tačiau jei šiuos du dalykus randame vieną šalia kito, vadinasi nėra tarp jų prieštaravimo. Ir būtent šitam iš Naujojo Testamento išplaukiančiam dviejų dalykų sugretinimui ketinama suteikti oficialaus dokumento formą. (jm)