Popiežius priėmė naująjį Vokietijos ambasadorių.

Naujasis Vokietijos ambasadorius prie Šventojo Sosto Hans - Henning Horstmann įteikė popiežiui Benediktui XVI skiriamuosius raštus. Šia proga ambasadoriui sakytoje kalboje Šv. Tėvas priminė, ko Bažnyčia ir Šventasis Sostas siekia dalyvaudamas tarptautiniame gyvenime ir palaikydamas dvišalius diplomatinius santykius su valstybėmis.

Pirmiausia Popiežius priminė savo kelionę į Bavariją prieš keletą savaičių; dėkojo Vokietijos federacinei vyriausybei ir Bavarijos žemės valdžiai už nuoširdų priėmimą ir sklandžią organizaciją.

Kalbėdamas apie Bažnyčios ir Šv. Sosto diplomatinę veiklą, apie sau keliamus uždavinius tarptautinėje plotmėje, Popiežius sakė, kad Šventajam Sostui rūpi ne tik krikščionių gerovė (kas yra savaime suprantama), bet žmogaus, plačiąja prasme gerovė, nepriklausomai nuo jo kalbos, kultūros ar tikybos. Šv. Sostas trokšta bendradarbiauti su visais geros valios žmonėmis, su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, ir tarnauti žmogui – jo laisvės, orumo ir teisių gynimui. Bažnyčia, kaip skelbia Vatikano II Susirinkimo konstitucija „Gaudium et Spes, trokšta dalintis su žmonėmis džiaugsmais ir viltimis, abejonėmis ir sunkumais. Vadovaudamasi savo saugomu ir skelbiamu krikščioniško tikėjimo paveldu, Bažnyčia rūpinasi žmogaus asmens išganymu ir teisingos visuomenės kūrimu. Žmogus, žmogaus gerovė yra visų Bažnyčios pastangų tikslas. Tačiau, čia pat pabrėžė Popiežius, Bažnyčia savo vizijos niekam neprimeta ir nieko neverčia ją priimti. Lygiai taip pat Bažnyčia skelbia, kad tikroji tolerancija negali būti tapatinama su abejingumu. Priešingai – tikroji tolerancija reikalauja dėmesingumo kitiems, domėjimosi jų įsitikinimais ir vertybėmis. Tolerancijos pagrindas irgi yra Dievo sukurtas žmogus.

Paliesdamas dvišalių Šv. Sosto ir Vokietijos santykių temą, Popiežius kalbėjo apie pagrindinių visuomenę grindžiančių vertybių krizę, o kartu ir su ja susijusią visuomenės gyvenimą ir visą socialinę santvarką reglamentuojančių juridinių normų kvestionavimą. Visų pirma čia kalbama apie šeimą, kurios tradicinę sampratą šiandien įstatymų leidėjai norėtų pakeisti kitomis, nuo natūralaus pagrindo vis labiau tolstančiomis sampratomis. Ta pati grėsmė jau seniai iškilusi vos prasidėjusiai žmogaus gyvybei. Visiems nuo seno žinoma aborto problema, o pastaruoju metu atsiranda ir naujos nesiskaitymo su vos pradėjusiu gyventi žmogumi formos. Reikia sužadinti naujas diskusijas šiomis temomis; reikia paskatinti įstatymų leidėjus labiau į jas pasigilinti.

Galiausiai savo kalboje Popiežius dėkojo Vokietijai už solidarumą rodomą kenčiantiems žmonėms ir tautoms, už dosnų tarptautinių humanitarinių projektų rėmimą; linkėjo gerovės vokiečių tautai ir valstybei. (jm)