Popiežiaus ir Bažnyčios pastangos pagerinti krikščionių ir musulmonų santykius

Pirmadienį Popiežiaus rūmuose Castelgandolfe Šv. Tėvas Benediktas XVI susitiks su musulmoniškų kraštų atstovais. Susitikime dalyvaus Italijos musulmonų bendruomenių atstovai ir musulmonų daugumos valstybių ambasadoriai Vatikane. Susitikimas įvyks po kelių Šv. Tėvo pasisakymų, kuriais Popiežius siekė išsklaidyti visas abejones dėl savo kalbos Regensburge, kurioje jis norėjo paaiškinti, kad ne religija ir smurtas, bet religija ir protas eina kartu.

Šiuo metu su Šventuoju Sosto pilnutinius diplomatinius santykius palaiko 174 pasaulio valstybės, kurių 27 galima laikyti musulmonų daugumos šalimis (Alžyras, Azerbaidžanas, Bangladešas, Bosnija Hercegovina, Egiptas, Indonezija, Iranas, Irakas, Jemenas, Jordanija, Kataras, Kazachstanas, Kirgizija, Kuveitas, Libanas, Libija, Marokas, Nigerija, Pakistanas, Senegalas, Sirija, Sudanas, Tadžikistanas, Tunisas, Turkija, Turkmėnija ir Uzbekistanas). Nėra žinoma kiek šių valstybių atstovų galės atvykti į Castelgandolfą, tačiau Italijos musulmoniškų organizacijų vadovai šį būsimą susitikimą su Popiežiumi jau dabar vadina istoriniu, nes tai bus pirma Popiežiaus Benedikto XVI Italijos musulmonų delegacijai suteikta audiencija. Italijos musulmonų atstovai labai džiaugiasi Popiežiaus jiems suteikta galimybe. Skirtingų grupių atstovai spaudoje reiškė vieningą įsitikinimą, kad susitikimas su Popiežiumi yra pats geriausias būdas užkirsti kelią perdėtai išpūstai ir racionalumo ribas peržengusiai polemikai.

Popiežius Benediktas XVI jau nekartą asmeniškai apgailestavo dėl žiniasklaidos klaidingai pristatytos kalbos ištraukų ypač islamo pasaulyje sužadintų aistrų ir pakartotinai aiškino, kad Regensburge pasakyta kalba iš tikrųjų buvo kvietimas į vieni kitus gerbiantį, atvirą ir nuoširdų dialogą.

Ne tik Šventasis Tėvas, bet ir musulmonų daugumos šalyse esančių Bažnyčių vyskupai bei jose Šv. Sostui ir Popiežiui atstovaujantys Apaštališkieji nuncijai deda ypatingų pastangų, kad Popiežiaus kalbos Regensburgo universitete tikroji mintis būtų teisingai suprasta bei įvertinta ir kad visi galėtų įsitikinti, kad Šv. Tėvas iš tikrųjų jaučia gilią pagarbą musulmonams, kad taip pat juos kviečia į pozityvų, savikritišką dialogą tarp religijų.

Popiežiaus nuncijus Bangladeše arkivyskupas Paul Tchang In-Nam laiškais Bangladešo valstybės ir musulmoniškų organizacijų vadovams, susitikime su Užsienio reikalų ministru Mohammad Touhid Hossain, taip pat per vietos žiniasklaidą pristatė Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Tarcisio Bertone pareiškimą, kuriame pažymėjo, jog Popiežių labai sujaudino žinios, kad tikroji jo mintis buvo nesuprasta. Viliuosi ir meldžiuosi, - rašo laiške Apaštališkasis nuncijus Bangladeše,- kad šis nelengvas momentas greitai praeis ir kad į žmones prakalbėjusio Dangaus ir Žemės Kūrėjo liudijimas bus sutvirtintas taip, kad būtų galima padidintomis bendromis pastangomis drauge visos žmonijos gerovei laiduoti socialinį teisingumą ir moralinę gerovę, taip pat taiką ir laisvę. Bangladešo spauda rašė, kad Apaštališkasis nuncijus teigiamai įvertino Bangladešo musulmonų santūrią reakciją į popiežiaus žodžius ir padėkojo šalies vyriausybei už rūpestį siekiant užtikrinti Bangladešo krikščionių bendruomenės saugumą. Taip pat Dhakos arkivyskupas ir Bangladešo vyskupų konferencijos pirmininkas Paulinus Costa per vietos spaudą reiškė viltį, kad Bangladešas išliks ištikimas jam būdingai skirtingų bendruomenių bičiulystei. Dhakos arkivyskupo vadovaujama Bažnyčios delegacija turėjo progos atskirai susitikti su savo šalies Vidaus reikalų ministru Lutfozzaman Babar.

Kitoje musulmonų daugumos šalyje Pakistane krikščionių ir musulmonų bendruomenės paskelbė bendrą pareiškimą dėl neteisingai suprastos popiežiaus kalbos Regensburge ištraukos. Po susitikimo surengto Faisalabado katalikų vyskupo namuose rugsėjo 20 dieną Pakistano tarptikybinis taikos komitetas pareiškime spaudai pažymėjo, kad Popiežius ne tik neturėjo intencijos įžeisti musulmonų jausmus, bet norėjo paskatinti dialogą ir darną. Pareiškimą pasirašė keturi katalikų Bažnyčios atstovai, įskaitant Faisalabado vyskupą Joseph Coutts ir šeši Pakistano musulmonų teologai. Pareiškimo autoriai reiškė viltį, kad Pakistano piliečiai nebus suklaidinti neatsakingos žiniasklaidos pranešimų. Faisalabado vyskupas Joseph Coutts pažymėjo, kad bendras pareiškimas buvo paskelbtas prieš mečetėse sakomus penktadienio pamokslus siekiant padėti musulmonams geriau suprati Bažnyčios nusistatymą. Vyskupas kvietė musulmonus vengti paviršutiniško Popiežiaus kalbos vertinimo, tačiau kai kurie musulmonų atstovai jautriai reiškė pasipiktinimą. Pakistano tarptikybinis taikos komitetas žada artimiausiu metu Pakistano spaudoje paskelbi popiežiaus Benedikto XVI Regensburgo universitete pasakytos kalbos vertimą valstybine Pakistano urdų kalba. Tuo tarpu Islamabad-Rawalindi vyskupas Anthony Lobo rugsėjo 21 dieną dalyvavo Urdų kalbos žinių televizijos Geo laidoje, kurioje buvo diskutuojamas popiežiaus Benedikto XVI išsakytas apgailestavimas dėl neteisingai supratų jo žodžių. Vyskupui teko nelengva užduotis paaiškinti tikrąją popiežius kalbos mintį, tačiau du laidos dalyviai musulmonai pokalbyje atvirai smerkė Popiežių teigdami, jog jiems neužtenka apgailestavimo; jie nori kad Šv. Tėvas pasisakytų dar aiškiau.

Apie Alžyre susidariusią įtampą dėl nesuprastos Popiežiaus kalbos ir apie naujas iniciatyvas, padėjusias ją išsklaidyti pasakojo Alžyro vyskupas Henri Tessier. Vyskupas dalijosi įspūdžiais Romoje praėjusią savaitę vykusiame suvažiavime. Pasak ganytojo, daugelis alžyriečių musulmonų klaidingai įsitikino, kad neseniai pradėjusi glaudžiau bendradarbiauti Bažnyčia staiga pakeitė santykių su islamu kursą, dėl kurio buvo sukurta nauja terpė, atitolinanti vieną nuo kito krikščionybę ir islamą. Bet poslinkiai Alžyre yra teigiami, - sakė ganytojas. Jis pasakojo, kad Alžyre vykusioje taikos dienos ceremonijoje ministrai ir kiti aukšto rango pareigūnai pakvietė jį užimti vietą greta jų garbinguose postuose. Buvau vienas krikščionis tarp musulmonų daugumos. Tai įrodymas, kad taika yra kuriama gerbiant skirtumus, - kalbėjo Alžyro vyskupas Henri Tessier. (sk)