Šventojo Sosto nuolatinių stebėtojų Jungtinių Tautų Organizacijoje pareiškimai. Pagalba mažiau išsivysčiusioms šalims ir popiežiaus Benedikto XVI paskaitos Regensburge interpretacijos.

Pirmadienį apaštališkasis nuncijus Celestino Migliore, Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke, sakė kalbą dėl mažiau išsivysčiusioms šalims skirtos veiksmų programos įgyvendinimo.

Arkivyskupas Migliore pabrėžė, kad mažiau išsivysčiusių šalių ekonominis ir socialinis progresas yra labai trapus. Dažniausiai jis remiasi pirminių medžiagų eksportu, o žmonių gyvenimo sąlygos į gerąją pusę keičiasi labai iš lėto. Nereikia užmiršti, kad ne viena iš tų šalių populiacijų dar kenčia nuo konfliktų, nuolatinio maisto ir vandens trūkumo, ligų, ekologinių ir gamtinių nelaimių. Visa tai skatina masinę emigraciją į labiau išsivysčiusias šalis.

Ši situacija verčia galvoti kaip iš esmės būtų galima ją pakeisti, nepasitenkinant paviršutiniškais pastebėjimais. Problema yra ši – kaip sukurti stabilų ir realų progresą mažiau išsivysčiusiose šalyse?

Visi sutaria, jog produktyvus darbas yra to esminė sąlyga. Kita esminė sąlyga yra žmonių gyvenimo kokybės užtikrinimas. Bet šie du punktai yra susiję su kitais neatskiriamais aspektais: produktyvus darbas galimas, jei šalies populiacija yra sveika ir turi pakankamą išsilavinimą, jei laikomasi įstatymų ir kovojama su korupcija, jei efektyviai funkcionuoja valstybinės institucijos. Mažiau išsivysčiusių šalių problemų sprendimas turi būti globalus.

Būtinas tarptautinis bendradarbiavimas ir labiau išsivysčiusių valstybių pagalba. Ši pagalba nėra kokia tai šalpa, tačiau moralinė pareiga, besiremianti žmonių giminės vieningumu bei bendru likimu, žmogaus orumo gerbimu.

Kalbant konkrečiau, mažiau išsivysčiusioms valstybėms turi būti suteiktos atitinkamos dalyvavimo tarptautinėje prekyboje sąlygos, panaikinant diskriminacinius muito mokesčių ir subsidijų kuriamus barjerus. Turi būti panaikinti tų valstybių įsiskolinimai, kurių jos nepajėgia mokėti. Turi būti investuojama į medicininius tyrimus ir stengiamasi pažaboti tuberkuliozę, maliariją ir AIDS. Turi būti labiau kontroliuojama ginklų prekyba ir tarptautinės finansinės manipuliacijos kapitalu.

Šventasis Sostas skatina tarptautinę bendruomenę, sakė arkivyskupas Migliore, solidarumui su mažiau išsivysčiusiomis valstybėmis. Prieš 20 metų pasaulį keitė žmonės, kurie rizikavo viskuo siekdami išsivaduoti iš diktatoriškų režimų, šiandien milijonai nori išsivaduoti iš skurdo diktatūros.

Taip pat pirmadieni kitas Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas prie Jungtinių Tautų Organizacijos, bet ne Niujorke, o prie Ženevoje esančių institucijų, arkivyskupas Silvano Tomasi sakė kalbą Žmogaus teisių tarybos posėdyje.

Čia jis darsyk grįžo prie popiežiaus paskaitos Regensburgo universitete interpretacijų, sukėlusių tiek prieštaringų reakcijų musulmonų pasaulyje. Arkivyskupas Tomasi paaiškino popiežiaus Benedikto XVI tikrąsias intencijas. Tai buvo akademinis diskursas apie modernybę, tikėjimą ir protą. Svarbiausias popiežiaus paskaitos klausimas buvo šis: kaip galima pradėti visuotinį dialogą tarp kultūrų ir religijų? Yra nesusipratimas, kad popiežiaus cituota Bizantijos Imperatoriaus, kaip pats Šventasis Tėvas apibūdino, „stebėtinai šiurkšti“ pastaba musulmonų atžvilgiu buvo palaikyta jo paties nuomone. Šio sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldos metu popiežius aiškiai pasakė, kad tai tikrai nėra jo asmeninis požiūris ir paaiškino, jog jo paskaitos visumos prasmė buvo kvietimas sąžiningam ir nuoširdžiam dialogui, paremtam abipuse pagarba.

Arkivyskupas Tomasi pabrėžė spaudos atsakomybę dėl nesusipratimus sukėlusių popiežiaus žodžių neatsakingo pristatymo visuomenei, taip pat pažymėjo, jog manifestacijos kilo popiežiaus tekstui dar nesant išverstam į manifestuojančiųjų kalbas.

Savo ruožtu nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas visoms nuolatinėms valstybių misijoms Ženevoje prie Jungtinių Tautų Organizacijos išdalino pilną popiežiaus paskaitos tekstą su visais paaiškinimais. (rk)