Šeštadienį prasidėjo Šventojo Tėvo vizitas Bavarijoje.
Prasidėjo popiežiaus Benedikto XVI vizitas jo gimtojoje Bavarijoje, truksianti iki
ateinančio ketvirtadienio, rugsėjo 14 dienos. Į Bavarijos sostinę Miuncheną Popiežius
atskrido šeštadienį po pietų. Pirmąją vizito dieną, po oficialaus iškilmingo sutikimo
oro uoste, Šv. Tėvas susitiko su savo tautiečiais pagrindinėje miesto aikštėje – Marienplatz
– Marijos aikštėje – ir meldėsi prie jojoje prieš beveik keturis šimtmečius pastatytos
Mergelės Marijos statulos. Pirmosios kelionės dienos programą užbaigė trys susitikimai
su Vokietijos ir Bavarijos valstybės ir vyriausybės vadovais.
„Šią akimirką
mano sieloje iškyla Miunchene ir Regensburge praleistų metų atsiminimai,- sakė Benediktas
XVI grįžęs į savo gimtąją Bavariją. Atsimenu žmones ir įvykius, kurie paliko manyje
gilius pėdsakus. Suprasdamas kiek daug esu gavęs, dabar noriu padėkoti visiems, kas
prisidėjo prie mano asmenybės formavimo. Tačiau kartu atvykau ir kaip apaštalo Petro
įpėdinis, kad sutvirtinčiau stiprius ryšius, jungiančius Romos Sostą su mūsų Tėvynės
Bažnyčia“.
Popiežius sakė, jog jis trokšta, kad šis vizitas būtų taip pat padrąsinimas.
Bavarija yra Vokietijos dalis. Priklausanti Vokietijos istorijai, su jos garbingais
momentais ir jos nesėkmėmis, Bavarija pagrįstai gali didžiuotis iš praeities paveldėtomis
tradicijomis. „Tad linkiu,- sakė Popiežius,- kad mano tautiečiai Bavarijoje ir visoje
Vokietijoje uoliai perduotų būsimosioms kartoms fundamentalias krikščioniškas vertybes“.
Pirmojoje
savo kelionės kalboje Šv. Tėvas taip pat padėkojo visiems, kas prisidėjo prie šios
kelionės organizavimo. Sveikino visos Vokietijos katalikų bendruomenes, kitų krikščioniškų
konfesijų – liuteronų ir ortodoksų bendruomenes, kitų tikybų išpažinėjus ir visus
geros valios žmones. Viešpats telaimina visus, kas uoliai darbuojasi siekiant visų
šalies gyventojų gerovės.
Tiesiai iš oro uosto Popiežius nuvyko į pagrindinę
Miuncheno aikštę – Marienplatz. Joje stovi aukšta kolona su Mergelės Marijos statula,
kurią septynioliktame amžiuje, pasibaigus Trisdešimties metų karui, pastatė Bavarijos
valdovas Maksimilijonas I. Prie šios miesto simboliu tapusios kolonos Josephas Ratzingeris
meldėsi kai 1977 metais iškilmingai pradėjo Miuncheno vyskupo tarnystę. Prie šios
kolonos jis taip pat atsisveikino su Miuncheno arkivyskupija, kai 1982 metais popiežiaus
Jono Pauliaus II buvo pakviestas į Romą vadovauti Tikėjimo mokymo kongregacijai. Dabar
jis Mergelės Marijos globos Bavarijai meldė trečią kartą, jau kaip Petro įpėdinis.
„Leiskite
man mintimis grįžti į tas akimirkas kuomet buvau paskirtas Miuncheno ir Freisingo
arkivyskupu, šventojo Korbiniano įpėdiniu“. Popiežius prisipažino, kad nuo pat vaikystės
jį žavėjo legenda apie Bavarijos krikštytojo ir ganytojo šv. Korbiniano kelionę į
Romą. Į Romą keliaujantį vyskupą užpuolė lokys ir sudraskė jo žirgą. Už bausmę šventasis
lokiui liepė nešti jo mantą. Legenda pasakoja, kad lokys klusniai per Alpes ir iki
pat Romos nešė ant nugaros sukrautą vyskupo mantą. Josephui Ratzingeriui teko šią
legendą pritaikyti sau pačiam 1977 metais, kuomet jam teko rinktis tarp mėgstamo akademinio
darbo ir ganytojiškos Miuncheno ir Freisingo arkivyskupo tarnystės. Ta legenda apie
sunkų svorį nešantį lokį susišaukia su šv. Augustino siūloma 73 psalmės interpretacija.
Psalmininkas, klausdamas kodėl kenčia Dievui ištikimi žmonės, sako: „Kvailas buvau
ir nesupratau – buvau lyg keturkojis tavo artume. Todėl su tavimi visad būsiu, – tu
laikai mane už dešinės rankos“. Šventasis Augustinas tame termine „keturkojis“ matydamas
nuorodą į darbinį gyvulį, kurį pasikinkęs valstietis aria žemę, savosios vyskupiškos
tarnystės naštą prilygina būtent darbinio gyvulio traukiamam jungui. Augustinas buvo
mokslo žmogus, bet Dievas jį pašaukė būti „darbiniu gyvuliu“, jaučiu, kuris šiame
pasaulyje aria Dievo dirvonus. Augustiną apšvietė šios psalmės išmintis: kaip jautis
yra svarbus valstiečio padėjėjas, taip ir vyskupas, nuolankiai dirbdamas jam skirtą
darbą, yra artimas Dievo bendradarbis.
„Šie šv. Augustino svarstymai, o taip
pat legenda apie šv. Korbiniano lokį,- sakė Popiežius,- man vis iš naujo duoda drąsos
džiugiai ir su pasitikėjimu vykdyti man skirtas pareigas. Ir prieš tris dešimtmečius,
ir dabar kasdien vis tariu Dievui: Esu tavasis darbo gyvulys, „su tavimi visad būsiu“.
Skirtumas tik tas, kad v. Korbinianas, atkeliavus į Romą, lokį paleido, o mano Šeimininkas
kitaip nusprendė. Tad štai dar kartą esu prie Marijos kojų ir maldauju Dievo Motinos
užtarimo, tik šį kartą ne vien Miuncheno miestui ir Bavarijai, bet visai Bažnyčiai
ir visiems geros valios žmonėms“.
„Šventoji Dievo Motina, mūsų protėviai, prislėgti
kančios, Miuncheno miesto centre pastatė šitą Tavo atvaizdą ir meldė Tavo globos savo
miestui ir visai šaliai. Mokyk mus, didelius ir mažus, vadovaujančius ir tarnaujančius,
atsakingai gyventi. Mokyk mus semtis jėgų iš susitaikinimo ir atleidimo. Mokyk mus
būti kantriais ir nuolankiais, bet taip pat laisvais ir drąsiais, kaip kad Tu buvai
prie Kryžiaus“.
Pirmosios Šv. Tėvo vizito Bavarijos dienos programą užbaigė
trys mandagumo vizitai, trys susitikimai su Bavarijos ir Vokietijos valdžios vadovais
– su Vokietijos prezidentu Horstu Koehleriu, su Vokietijos vyriausybės vadove Angela
Merkel ir su Bavarijos žemės ministru pirmininku Edmundu Stoiberiu. (jm)