Julijaus kalendorių sekančios Bažnyčios švenčia Žolines, Mergelės Marijos dangun ėmimo
šventę
Šiandien Julijaus kalendorių sekančios Bažnyčios švenčia Mergelės Marijos dangun ėmimo
šventę. Kaip žinoma, krikščionys naudoja du kalendorius – senąjį nereformuotą Julijaus
kalendorių, kuriuo seka kai kurios rytų Bažnyčios ir reformuotąjį Grigaliaus kalendorių,
kuriuo naudojasi katalikų Bažnyčia. Skirtumas tarp šių dviejų kalendorių yra 13 dienų,
tad jei katalikai Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę minėjo rugpjūčio 15 dieną,
Julijaus kalendoriaus besilaikančios ir ortodoksų tradicijai priklausančios Bažnyčios
ją švenčia rugpjūčio 28.
Ortodoksų tradicijos Bažnyčios yra labiau linkusios
šią šventę vadinti ne Mergelės Marijos „dangun ėmimu“, tačiau „užmigimu“, šitaip pabrėždamos,
jog ir Marija turėjo mirti bei būti prikelta savo Sūnaus, kiekvieno žmogaus, kiekvieno
krikščionio vienintelio Išgelbėtojo. Katalikų Bažnyčia tuo tarpu labiau pabrėžia Dievo
Motinos ypatingą garbingumą ir išskirtinį Dievo elgesį jos atžvilgiu – 1950 metais
popiežiaus Pijaus XII paskelbta dogma teigia, jog „Mergelė Marija, baigusi savo žemiškąją
kelionę, su kūnu ir siela buvo paimta į dangaus garbę“. Beje, žodis „paimta“ išreiškia,
jog Marija pasiekė dangaus garbę ne savo, o tik Dievo valia ir galia. Nors ortodoksų
tradicijos Bažnyčiose Marijos dangun ėmimas nėra paskelbtas dogma, tačiau tai savaime
suprantama ir neginčijama ortodoksų tikėjimo tradicijos visumos dalis.
Nepaisant
skirtingų akcentų, tiek katalikams, tiek ortodoksams Mergelės Marijos dangun ėmimo
arba užmigimo šventė yra paskutiniųjų, eschatologinių dalykų pirmavaizdis. Marija
pirmoji nuėjo tuo keliu, kuriuo eis visi atsiliepę į jos Sūnaus kvietimą. (rk)