Meksikos vyskupai pasmerkė bandymus politinėmis batalijomis žeminti tikinčiųjų religinius
jausmus
Kol laukiama Meksikos federacinio rinkimų tribunolo sprendimo kas iš dviejų pretendentų
į valstybės vadovo postą, Felipe Calderon ir Miguel Lopez Obrador, iš tikrųjų laimėjo
prezidento rinkimus, įvykusius liepos 2 dieną, visoje šalyje daugėja smurto ir nepakantos
veiksmų. Kaip antai, praėjusį sekmadienį, kai neskaitlinga grupė Demokratinės revoliucijos
partijos (Prd) aktyvistų, palaikančių kandidatą į prezidentus Lopez Obrador, bandė
šturmuoti sostinės katedrą sukeldami grumtynes. Demonstracijos dalyviai norėjo į katedrą
įsinešti plakatus su užrašai „balsas už balsą, mandatas už mandatą“, šiuo posakiu
pasisakydami už tai, kad iš naujo būtų perskaičiuoti visi 42 milijonai prezidento
rinkimų balsavimo biuletenių. Akcijos dalyviai, maždaug 50 žmonių, bandė įžengti į
šventovės vidų tuomet, kai savo katedroje Šv. Mišias atnašavo Meksikos primas, kardinolas
Norberto Rivera.
Pirmadienį Meksikos vyskupų konferencijos prezidiumas žiniasklaidai
išplatintame pareiškime išsakė pasipiktinimą tiek dėl minėtojo, tiek dėl kitų meksikiečių
katalikų religinius jausmus įžeidžiančių veiksmų ir juos pasmerkė. Vyskupai dokumente
taip pat denonsavo vis dažniau įsigalinčią praktiką ne vietoje skelbti politinio pobūdžio
atsišaukimus. Pavyzdžiui, ant Gvadalupės Dievo Motinos ir Dievo tarno popiežiaus Jono
Pauliaus II atvaizdų. Gvadalupės Dievo Motina yra ne tik Meksikos, bet ir viso Amerikos
žemyno, šiaurės ir pietų katalikų, Dangiškoji globėja, be to, šis Švč. Mergelės Marijos
atvaizdas yra viso pasaulio tikinčiųjų itin garbinamas.
Meksikos vyskupai dokumente
pažymi, jog niekam nei žodžiu, nei fiziškai nesuteikta teisė žeisti tautos dvasinį
gyvenimą. Smurtas niekuomet nėra tinkamas būdas išsisakyti. Tik pagarba žmogui, jo
sąžinei ir religiniams įsitikinimams gali prisidėti prie pastangų sukurti taikų ir
teisingą piliečių sambūvį, nepriklausomai nuo reiškiamų politinių, ideologinių ar
religinių skirtumų.
Prieš kelias dienas savo laidose pristatėme Meksikos ganytojų
pasisakymą dėl rūpestį keliančių rimtų smurto proveržių, kai Meksikoje buvo nužudyti
teisėjas ir žurnalistas.
Išreiškę susirūpinimą dėl didėjančių politinių neramumų
ir smurto proveržių šalyje Meksikos vyskupai priminė, kad visi žmonės yra pašaukti
kurti teisingesnę Meksiką ir privalo darbuotis siekiant apsaugoti kiekvieno žmogaus
orumą bei ginti pagrindines ir nepanaikinamas žmogaus teises, nes visuotinė gerovė
yra susijusi su kiekvieno asmens teisių ir pareigų gynimu. Žmogaus teisės negali būti
taikomos ar pripažintos atsižvelgiant į situaciją, bet būtina jas ginti ir skleisti
visur ir visada, pažymėjo ganytojai su kartėliu pripažindami, jog meksikiečiai ligi
šiol nesugebėjo sukurti tokios visuomenės, kuri augtų per visapusišką jos narių bendravimą,
kuri gebėtų įveikti įtarumo kultūrą ir kuri atsivertų pagarbiam dialogui, visuomet
siekiant atpažinti ir tą dalį tiesos, kurią gali pasiūlyti kitaip manantys žmonės.
Įtampa,
kuri kilo Meksikos visuomenėje po neaiškaus prezidento rinkimų rezultato, nuo praėjusio
sekmadienio dar labiau išaugo sužinojus, jog ir Čiapas valstijos Gubernatoriaus rinkimai
pasibaigė be aiškaus rezultato. Vietinė spauda tikina, jog Demokratinės revoliucijos
partija (Pdr) ėmė viršų nežymia balsų persvara. Suskaičiavus 93 procentus balsų, Demokratinės
revoliucijos partijos (Pdr) kandidatas Juan Sabines pelnė 513.356 balsus, kas sudaro
41 procentą visų balsų, o jo varžovas Institucinės revoliucinės partijos (Pri) kandidatas
Jose Antonio Aguilar, kurį parėmė Tautinės Akcijos partija (Pan), pelnė 510.283, arba
48,14 procento balsų. Rinkėjų aktyvumas neperžengė 45 procentų. Beje, Čiapas valstija
bendrame šių dienų įtampos ir neramumų fone svarbi Meksikai tuo, kad 1994 metų sausio
1 dieną būtent čia sukilo Markoso vadovaujama Zapatistų nacionalinio išsivadavimo
armija.
Tuo tarpu Meksikos Oachakos valstijoje tęsiasi mokytojų streikas ir
jų teises ginančio piliečių susivienijimo APPO protesto akcijos. Šios akcijos jau
pareikalavo aukų. Rugpjūčio pradžioje buvo nušautas vienas mokytojas, o pirmadienį,
rugpjūčio 21 dieną dar vienas mokytojas buvo sužeistas.
Oachakos valstijos
liaudies susivienijimas APPO karštai paragino dabartinį valstybės vadovą, prezidentą
Vincente Fox ir parlamentą imtis priemonių bręstančiam konfliktui malšinti, nes priešingu
atveju, pasak APPO, tik centrinių institucijų pareigūnus bus galima laikyti atsakingais
už tai, kas galėtų įvykti.
Pastarojo meto poslinkiai Oachakos valstijoje iš
tiesų neraminantys. Rugpjūčio 21-ąją grupė ginkluotų vyrų dengtais veidais, kurie
pasak valstijos vadovo buvo vietinio gubernatoriaus Ulises Ruiz samdiniai, užpuolė
APPO narių okupuotas valstybės televizijos patalpas. Tuo tarpu APPO nariai, kurių
didžioji dauguma yra mokytojai, užpuolė 12 radijo stočių.
Oachakos valstijos
liaudies susivienijimas APPO yra remiamas skirtingų Oachakos visuomenės sluoksnių.
Valstijos maždaug 70 tūkstančių mokytojų jau tris mėnesius kovoja už didesnius atlyginimus,
o po pastarųjų smurto veiksmų taip pat reikalauja, kad iš pareigų atsistatydintų valstijos
gubernatorius Ulises Ruiz. (sk)