2006-08-22 17:31:48

Meksikos vyskupai pasmerkė bandymus politinėmis batalijomis žeminti tikinčiųjų religinius jausmus


Kol laukiama Meksikos federacinio rinkimų tribunolo sprendimo kas iš dviejų pretendentų į valstybės vadovo postą, Felipe Calderon ir Miguel Lopez Obrador, iš tikrųjų laimėjo prezidento rinkimus, įvykusius liepos 2 dieną, visoje šalyje daugėja smurto ir nepakantos veiksmų. Kaip antai, praėjusį sekmadienį, kai neskaitlinga grupė Demokratinės revoliucijos partijos (Prd) aktyvistų, palaikančių kandidatą į prezidentus Lopez Obrador, bandė šturmuoti sostinės katedrą sukeldami grumtynes. Demonstracijos dalyviai norėjo į katedrą įsinešti plakatus su užrašai „balsas už balsą, mandatas už mandatą“, šiuo posakiu pasisakydami už tai, kad iš naujo būtų perskaičiuoti visi 42 milijonai prezidento rinkimų balsavimo biuletenių. Akcijos dalyviai, maždaug 50 žmonių, bandė įžengti į šventovės vidų tuomet, kai savo katedroje Šv. Mišias atnašavo Meksikos primas, kardinolas Norberto Rivera.

Pirmadienį Meksikos vyskupų konferencijos prezidiumas žiniasklaidai išplatintame pareiškime išsakė pasipiktinimą tiek dėl minėtojo, tiek dėl kitų meksikiečių katalikų religinius jausmus įžeidžiančių veiksmų ir juos pasmerkė. Vyskupai dokumente taip pat denonsavo vis dažniau įsigalinčią praktiką ne vietoje skelbti politinio pobūdžio atsišaukimus. Pavyzdžiui, ant Gvadalupės Dievo Motinos ir Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II atvaizdų. Gvadalupės Dievo Motina yra ne tik Meksikos, bet ir viso Amerikos žemyno, šiaurės ir pietų katalikų, Dangiškoji globėja, be to, šis Švč. Mergelės Marijos atvaizdas yra viso pasaulio tikinčiųjų itin garbinamas.

Meksikos vyskupai dokumente pažymi, jog niekam nei žodžiu, nei fiziškai nesuteikta teisė žeisti tautos dvasinį gyvenimą. Smurtas niekuomet nėra tinkamas būdas išsisakyti. Tik pagarba žmogui, jo sąžinei ir religiniams įsitikinimams gali prisidėti prie pastangų sukurti taikų ir teisingą piliečių sambūvį, nepriklausomai nuo reiškiamų politinių, ideologinių ar religinių skirtumų.

Prieš kelias dienas savo laidose pristatėme Meksikos ganytojų pasisakymą dėl rūpestį keliančių rimtų smurto proveržių, kai Meksikoje buvo nužudyti teisėjas ir žurnalistas.

Išreiškę susirūpinimą dėl didėjančių politinių neramumų ir smurto proveržių šalyje Meksikos vyskupai priminė, kad visi žmonės yra pašaukti kurti teisingesnę Meksiką ir privalo darbuotis siekiant apsaugoti kiekvieno žmogaus orumą bei ginti pagrindines ir nepanaikinamas žmogaus teises, nes visuotinė gerovė yra susijusi su kiekvieno asmens teisių ir pareigų gynimu. Žmogaus teisės negali būti taikomos ar pripažintos atsižvelgiant į situaciją, bet būtina jas ginti ir skleisti visur ir visada, pažymėjo ganytojai su kartėliu pripažindami, jog meksikiečiai ligi šiol nesugebėjo sukurti tokios visuomenės, kuri augtų per visapusišką jos narių bendravimą, kuri gebėtų įveikti įtarumo kultūrą ir kuri atsivertų pagarbiam dialogui, visuomet siekiant atpažinti ir tą dalį tiesos, kurią gali pasiūlyti kitaip manantys žmonės.

Įtampa, kuri kilo Meksikos visuomenėje po neaiškaus prezidento rinkimų rezultato, nuo praėjusio sekmadienio dar labiau išaugo sužinojus, jog ir Čiapas valstijos Gubernatoriaus rinkimai pasibaigė be aiškaus rezultato. Vietinė spauda tikina, jog Demokratinės revoliucijos partija (Pdr) ėmė viršų nežymia balsų persvara. Suskaičiavus 93 procentus balsų, Demokratinės revoliucijos partijos (Pdr) kandidatas Juan Sabines pelnė 513.356 balsus, kas sudaro 41 procentą visų balsų, o jo varžovas Institucinės revoliucinės partijos (Pri) kandidatas Jose Antonio Aguilar, kurį parėmė Tautinės Akcijos partija (Pan), pelnė 510.283, arba 48,14 procento balsų. Rinkėjų aktyvumas neperžengė 45 procentų. Beje, Čiapas valstija bendrame šių dienų įtampos ir neramumų fone svarbi Meksikai tuo, kad 1994 metų sausio 1 dieną būtent čia sukilo Markoso vadovaujama Zapatistų nacionalinio išsivadavimo armija.

Tuo tarpu Meksikos Oachakos valstijoje tęsiasi mokytojų streikas ir jų teises ginančio piliečių susivienijimo APPO protesto akcijos. Šios akcijos jau pareikalavo aukų. Rugpjūčio pradžioje buvo nušautas vienas mokytojas, o pirmadienį, rugpjūčio 21 dieną dar vienas mokytojas buvo sužeistas.

Oachakos valstijos liaudies susivienijimas APPO karštai paragino dabartinį valstybės vadovą, prezidentą Vincente Fox ir parlamentą imtis priemonių bręstančiam konfliktui malšinti, nes priešingu atveju, pasak APPO, tik centrinių institucijų pareigūnus bus galima laikyti atsakingais už tai, kas galėtų įvykti.

Pastarojo meto poslinkiai Oachakos valstijoje iš tiesų neraminantys. Rugpjūčio 21-ąją grupė ginkluotų vyrų dengtais veidais, kurie pasak valstijos vadovo buvo vietinio gubernatoriaus Ulises Ruiz samdiniai, užpuolė APPO narių okupuotas valstybės televizijos patalpas. Tuo tarpu APPO nariai, kurių didžioji dauguma yra mokytojai, užpuolė 12 radijo stočių.

Oachakos valstijos liaudies susivienijimas APPO yra remiamas skirtingų Oachakos visuomenės sluoksnių. Valstijos maždaug 70 tūkstančių mokytojų jau tris mėnesius kovoja už didesnius atlyginimus, o po pastarųjų smurto veiksmų taip pat reikalauja, kad iš pareigų atsistatydintų valstijos gubernatorius Ulises Ruiz. (sk)








All the contents on this site are copyrighted ©.