Sekmadienį Italijos šiaurėje, netoli Turino miesto, prasidėjo metodistų ir valdiečių
sinodas, į kurį susirinko apie 250 dalyvių, iš kurių 180 turi balsavimo teisę. Metodistų
ir valdiečių sinode balsavimo teisę turi pastoriai ir atskirų bažnyčių išrinkti deputatai
pasauliečiai, tačiau pastorių neturi būti daugiau nei pasauliečių. Pagrindinės šio
sinodo temos yra krikščionio atsakomybė visuomenėje, piliečių teisės bei aktualios
ekumeninio judėjimo problemos, tai yra santykiai su Katalikų Bažnyčia. Sinodas tęsis
iki rugpjūčio 25 d.
Primename, kad metodistai iš pradžių atsirado kaip atsinaujinimo
judėjimas, vadovaujamas kunigo John Wesley, Anglikonų Bažnyčios viduje, 18 amžiaus
antroje pusėje. Ilgainiui šis judėjimas nutolo nuo oficialiosios Anglikonų Bažnyčios
ir tapo atskira atšaka. Šiandien metodistų Bažnyčioms, sekančioms kunigo Wesley pradėta
tradicija, priklauso apie 73 milijonai tikinčiųjų, esančių 132 pasaulio kraštuose.
Tuo
tarpu valdiečių judėjimas siejamas su Petru Valdu. Jis XII amžiuje Prancūzijoje davė
pradžią keliaujančių pamokslininkų judėjimui, kurie duodavo neturto įžodį ir buvo
priešiškai nusiteikę prieš Katalikų Bažnyčios hierarchiją. Nežiūrint to, kad viduramžiais
buvo persekiojami kaip eretikai, paplito Vokietijoje, Italijos ir Prancūzijos pasienyje
bei sukūrė savitą bažnytinę hierarchiją. Šiandien daugiausia valdiečių yra Italijoje,
kurie turi 120 bažnyčių, o Romoje savo teologijos fakultetą. Amerikoje ir Italijoje
šiai bažnyčiai priklauso apie 45 tūkst. tikinčiųjų.
Po II Pasaulinio karo abi
valdiečių ir metodistų bažnyčios pradėjo intensyviai bendradarbiauti, o 1979 metais
pasirašė integracijos paktą. (kl)