Į pietų Libaną, vos tik buvo pranešta apie įsigaliojusias paliaubas, ėmė plūsti minios
į gimtines sugrįžti skubančių pabėgėlių. Nors Beiruto pareigūnai karštai ragino tautiečius
neskubėti, į Pietų Libaną vedančiuose keliuose tuoj pat susidarė ilgiausios eilės
grįžtančiųjų automobilių. Šeimos trokšta kuo greičiau parvykti, nes viliasi surasti
ne bombardavimų paliktus griuvėsius, o nepažeistus namus. Tačiau daugelis turės karčiai
nusivilti. Tai pareiškė Libano Caritas direktorius, kun. Louis Samaha. Vis dėl to,
Caritas vadovo žodžiuose yra jaučiamas tam tikras optimizmas, kuris apskritai yra
apėmęs visus libaniečius pasibaigus karo veiksmams, nepaisant karčios tikrovės. Ją
atskleidžia Jungtinių tautų organizacija ataskaitoje apie ginkluoto konflikto padarinius:
1084 žuvusiųjų, 3,700 sužeistųjų, 973,334 pabėgėliai. Tačiau daugiau kaip pusė jų,
565,000 galėjo krizės dienomis apsigyventi pas artimuosius. Į užsienius išvyko 220,000
tūkstančių pabėgėlių. Karo veiksmai sugriovė arba apgadino 29 stambiosios infrastruktūros
objektus, įskaitant jūros ir oro uostus, tiltus, elektrines. Nuostolių patyrė 9,630
kilometrai kelio, nugriauta 145 tiltai ir 175 verslo įmonių pastatai įskaitant fabrikus,
turgus ir ūkius. Sugriauta 7,000 gyvenamųjų būstų, nors kiti šaltiniai nurodo dvigubai
daugiau, kas reiškia, kad benamiais liko maždaug 50,000 žmonių. Nuostolių visuma apima
6 milijardus dolerių, kas sudaro ketvirtį metinio Libano bendro vidaus produkto. Bombardavimus
parytė 350 Libano ir 50 Izraelio kaimų ir miestelių.
Esant tokiems nuostoliams
Libano Caritas organizacija yra aplinkybių priversta radikaliai keisti strategiją,
palydint grįžtančius pabėgėlius ir projektuojant pirmuosius atstatymo darbus. Tačiau
dar didesnis iššūkis yra bandymas pradėti susitaikymo procesą ypač ten, kur pavieniai
visuomenės sluoksniai norėtų neatsisakyti smurto veiksmų.
Libano Caritas autoritetą
visų krašto gyventojų akyse liudija ne tik ligi šiol vykdyti pagalbos projektai, kuriais
galėjo parenti 87,000 žmonių 330 centrų 36 skirtingose Libano vietovėse. Apie Libano
Caritas pripažinimą liudija pavyzdžiui toks pavyzdys: Libano Caritas prieš kelias
dienas gavo Jungtinių Arabų Emyratų dovaną - 60 tonų maisto produktų. Tai buvo neprašyta
parama – pažymėjo Libano Caritas direktorius, kun. Samaha, tačiau verta dėmesio tai,
kad musulmoniška valstybė apsisprendė suteikti pagalbos Libanui per labdaros organizaciją,
kuri yra tiesiogiai susijusi su Bažnyčia.
Italijos Caritas, pranešdama apie
Libano Caritas naujus uždavinius pažymi, kad visas tarptautinis Caritas organizacijos
tinklas turi jausti pareigą prisidėti prie naujos nelengvos Libano Caritas naštos.
Be to, reikėtų nepamiršti, jog tęsiasi kiek mažiau girdima Gazos ruožo krizė, kuri
kelia didelį Jeruzalės Caritas organizacijos rūpestį.
Italijos Caritas savo
pareiškimą baigia šiais žodžiais:
Ilgalaikė taika reikalauja didelių susitaikymo
pastangų. Jei taika liks pažeidžiama, nebus remiama viešosios nuomonės ir solidarumo
veiksmų, jei bus grindžiama neatsižvelgiant į visų teisėtus reikalavimus, tokia taika
greitai vėl galės pavirsti nauju konfliktu. (sk)