Jaunos pakistanietės nužudymas Italijoje sukėlė diskusijas apie svetimšalių integravimąsi.

Italijos žiniasklaida jau kelinta diena kalba apie kraupią žmogžudystę, įvykdytą Šiaurės Italijos Brescios miesto pakistaniečių bendruomenėje ir apie šio įvykio sužadintas diskusijas apie imigrantų integraciją. Dvidešimtmetę pakistanietę nužudė artimieji. Sprendimą nubausti neklusnią merginą priėmė šeima, o materialiu žmogžudystės įvykdymu įtariami – tėvas, dėdė, sesers vyras. Šeima savo dukrą nubaudė mirtimi dėl to, kad ji atsisakė paklusti tėvų valiai ir tekėti už jai parinkto tautiečio. Šis įvykis Italijoje plačiai komentuojamas. Jis taip pat sukėlė į susivaidijusias stovyklas padalinto politikos pasaulio diskusijas. Tie, kas lik šiol garsiai rėkė apie būtinumą uždaryti imigracijos kelius, pastarąjį tragišką įvykį tuoj pat puolė naudoti savo propagandai. Tačiau ir be politinės demagogijos, tai kas įvyko Brescioje, verčia susimąstyti apie svetimšalių integraciją, apie tai, ko nepadaryta ir apie tai, ką privaloma daryti ir ar iš viso galima ką nors padaryti, idant iš kitų kontinentų su kitokiu kultūrinių vertybių bagažu atvykstantys žmonės, neišsižadėdami savo kultūrinės tapatybės, galėtų tapti pilnaverčiais ir gerai integruotais visuomenės nariais.

Nors religinis elementas čia suvaidino svarbų, galbūt lemtingą vaidmenį, stengiamasi neakcentuoti islamiškų ir krikščionių papročių sankirčio. Italijos vidaus reikalų ministras, komentuodamas pastarąjį atvejį, kalba apie atvykstančiųjų į Italiją pareigą akceptuoti šalies konstitucijos skelbiamas pilietines vertybes, tokias kaip lyčių lygybė ir pagarba moteriai. Vatikano radijo paprašytas pakomentuoti šį įvykį, Šventojo Egidijaus bendruomenės narys, dabartinis Italijos Terni vyskupas Vicenzo Paglia sakė: Be abejo, svarbu, kad kas atvyksta, priimtų ir visą institucinę ir teisinę sistemą, kuri reglamentuoja mūsų šalies gyvenimą. Tačiau neturime užmiršti, kad tokių atvejų, kaip šis, kuris, deja nėra vienintelis, priežastis nėra tik skirtingų teisinių tradicijų sankirtis. Priežasčių reikia ieškoti socialiniuose ir kultūriniuose skirtumuose. Nereikia taip pat užmiršti, kad ir pas mus, tarp katalikų kitados būta panašių nusikaltimų. Vyskupas Paglia siūlė nekurstyti nebūtų dalykų. Mes turime penktą įsakymą „nežudyk“. Panašiai visos religijos smerkia žmogžudystę. Reikia labiau susirūpinti pozityvia veikla imigrantų integracijos srityje. Tokio pozityvaus veikimo reikia ir iš priimančios visuomenės pusės ir iš pačių imigrantų.

Jau daugiau kaip prieš porą metų, 2004-ųjų pavasarį, Popiežiškoji migrantų sielovados taryba paskelbė instrukciją “Erga Migrantes Caritas Christi” (“Kristaus meilė migrantams”), kurioje kaip tik ir gvildenami svetimšalių integravimosi sunkumai ir pareiga juos spręsti pozityvia veikla. Dokumentas smerkia rasizmą ir ksenofobiją, primena krikščionių pareigą su meile priimti žmones, kuriuos įvairios negandos ir sunkumai verčia palikti gimtuosius kraštus ir ieškoti laimės svetur. Tačiau, kartu su raginimu į atvirumą ir solidarumą, taip pat keliamos kai kurios sąlygos. Visų pirma reikalaujama iš atvykstančiųjų pripažinti žmogaus teisių sampratą ir jų taikymo visuomenės gyvenime normas. (jm)