2006-08-09 16:58:01

Popiežiaus bendroji audiencija: Dievo meilė pagal apaštalą Joną.


Trečiadienio rytą įvyko įprastinė bendroji audiencija. Popiežius Benediktas XVI kelioms valandoms buvo parvykęs į Romą iš Castelgandolfo vasaros rezidencijos, kurioje jis šiuo metu gyvena. Maldininkams skaitytoje kalboje Šventasis Tėvas tęsė prieš porą mėnesių pradėtą katechezių ciklą apie apaštalaus. Ankstesnėse šio ciklo dalyse jau buvo kalbėta apie Petrą, Andriejų, apie du Jokūbus – Vyresnįjį ir Jaunesnįjį, o paskutinėje bendrojoje audiencijoje prieš atostogas Popiežius kalbėjo apie apaštalą ir evangelistą šv. Joną. Tąkart buvo kalbama apie apaštalo asmenį, apie jo kilmę ir jo vietą Kristaus pašauktųjų pirmųjų mokinių draugijoje, o šio trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę Šv. Tėvas skyrė šv. Jono rašytiniam palikimui – Evangelijai ir laiškams.

"Jei kalbėti apie būdingiausią temą, išnyrančią iš Jono raštų, tai ta tema yra meilė. Neatsitiktinai,- sakė Popiežius,- ir aš norėjau pirmąją savo encikliką pradėti šio apaštalo žodžiais: „Dievas yra meilė“ („Deus caritas est“). Kitose religijose sunku surasti tokių testų. Tokie pareiškimai iš tiesų byloja apie krikščionybės išskirtinumą. Žinoma, Jonas nėra vienintelis apie meilę kalbantis krikščionių autorius. Meilė yra esminis krikščionybės elementas ir apie ją, nors ir skirtingais būdais, kalba visi Naujojo Testamento autoriai. Kalbėdami apie meilę pasirinkome Jono tekstus dėl to, kad juose randame aiškiai sužymėti pagrindiniai bruo˛ai. Tikra taip pat tai, jog jis apie meilę nekalba abstrakčiai, filosofiškai ar teologiškai. Jis nėra teoretikas. Iš tiesų juk ir tikra meilė niekados nėra spekuliatyvi, bet visuomet įkūnija tiesioginį, konkretų, dinamišką santykį tarp realių asmenų. Būtent, Jonas, Jėzaus apaštalas ir bičiulis, mums parodo kokie yra krikščioniškos meilės komponentai, ar tiksliau - kokios fazės, kokie momentai".

"Pirmasis momentas – tai meilės kilmė, meilės šaltinis, kuris pasak apaštalo Jono yra pats Dievas. „Dievas yra meilė“ – Jonas vienintelis tarp visų Naujojo Testamento autorių duoda mums tokią Dievo definiciją. Atkreipkime dėmesį,- sakė Popiežius,- čia nesakoma: „Dievas myli“. Jonas nesiriboja Dievo veikimo aprašymu, bet eina prie pat šaknų. Meilė yra esminis Dievo bruožas. Dėl to ir visa ką Dievas daro, daro iš meilės ir dėl meilės".

"Dabar žengiame dar vieną žingsnį ir iškart priduriame,- tęsė Šv. Tėvas,- kad tą meilę Dievas konkrečiai įrodė įeidamas į žmonių istoriją savo Sūnaus Jėzaus Kristaus asmenyje, jo įsikūnijimu, mirtimi ir prisikėlimu dėl mūsų. Šitas yra antrasis esminis Dievo meilės momentas. Jis nesiribojo vien žodžiais, vien pareiškimais, bet rimtai įsipareigojo ir sumokėjo meilės kainą. Jonas apie tai rašo: „Dievas taip pamilo pasaulį, jo atidavė savo vienatinį Sūnų“ arba kitoje vietoje: „Mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo“. Šios meilės dėka mes esame radikaliai išgelbėti iš nuodėmės pančių. Jėzus Kristus – Teisusis – yra permaldavimas už mūsų nuodėmes. Ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio. Štai, kokia didele meile mes esame mylimi. Krikščionis, kontempliuodamas tokį meilės „perteklių“, negali savęs neklausti koks turėtų būti jo atsakas".

"Šis klausimas mus atvedė prie trečiojo meilės dinamikos momento,
- sakė Popiežius. Mes, kuriems yra skirta šita neaprėpiama meilė, esame pašaukti į ją atsiliepti. Ir kad mūsų atsakas būtų adekvatus – ir mes turime atsiliepti meile. Jonas tą mūsų atsiliepimo į Dievo meilę pareigą vadina naujuoju įsakymu. Skaitome šiuos, Jono užrašytus Jėzaus žodžius: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte; kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą“. Apie kokį naujumą Jėzus čia kalba? Naujumas glūdi tame, kad Jėzus nesitenkina tuo, ko reikalavo Senasis Testamentas: „Mylėk savo artimą kaip save patį“. Senajame meilės įsakyme norma buvo kildinama iš paties žmogaus, iš „savęs paties“, tuo tarpu Jėzus save, savo dieviškąjį asmenį vadina mūsų meilė priežastimis ir norma. Šitame ir glūdi krikščioniškos meilės naujumas. Pirmiausia – ji skirta visiems be išimties, o antra – ji neturi ribų, ji siekia iki pat ekstremalių pasekmių. Jėzaus žodžiai „kaip aš jus mylėjau“ mus ir ragina, ir tuo pat metu baugina. Mums siūlomas tikslas gali atrodyti nepasiekiamas, tačiau kartu Jėzaus žodžiai neleidžia mums nurimti ir tenkintis tik tuo, ką sugebėjome pasiketi. Jėzus mums neleidžia būti tokiais, kokie esame, bet verčia mus nuolat keliauti į jo nurodytą tikslą". (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.