Popiežiaus malda už Artimųjų Rytų taiką ir Kristaus Atsimainymo slėpinio apmąstymas
Sekmadienio vidudienį popiežius savo rūmų kieme Castelgandofe priėmė „Viešpaties Angelo“
maldos proga atvykusius maldininkus. Visus pasveikinęs, Šv. Tėvas pasakė kalbą apie
Kristaus Atsimainymo slėpinį ir jo reikšmę. Praėjusio sekmadienio liturgijoje buvo
skaitomas evangelisto Morkaus pasakojimas, kad Jėzus užsivedė Petrą, Jokūbą ir Joną
ant aukšto kalno, kad jų akivaizdoje atsimainė ir kad „jo drabužiai ėmė taip baltai
spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje“ (Mk 9,2-10). Atsimainiusio
Kristaus veidą apgaubęs dieviškosios šviesos spindulys, kurį Kristus nešiojosi savyje,
vėl sušvis iš Kristaus veido Velykų prisikėlimo rytą. Todėl ir Atsimainymo įvykis
atrodo kaip būsimo velykinio slėpinio atspindys, - kalbėjo Benediktas XVI ir tęsė:
Kristaus
Atsimainymas mus kviečia atverti širdies akis Dievo šviesos slėpiniui išganymo istorijoje.
Jau pasaulio sukūrimo pradžioje Visagalis taria „Fiat lux“ - Tebūna šviesa! (Pr 1,3)
ir šviesa buvo atskirta nuo tamsos. Šviesa, neatskiriamai nuo visos kitos kūrinijos,
yra ženklas, liudijantis apie Dievą: tai tarsi jo šlovės atspindys, kuris lydi Dievą
visuose apsireiškimuose. Kai pasirodo Dievas, jo žėresys yra kaip saulė, spinduliai
švysčioja iš jo rankų (Hab 3,3). Psalmėse sakoma, kad Šviesa yra tarsi drabužis, kuriuo
jis apsigaubęs (Ps 104,2). Išminties knyga šviesos simbolį pasitelkia Dievo esybei
aptarti: išmintis, Dievo šlovės ištaka, yra „amžinosios šviesos atspindys, kuris yra
aukštesnis už bet kokią skurtą šviesą (Išm 7,26.29). Naujajame Testamente pats Kristus
atstovauja pilnutiniam Dievo šviesos apsireiškimui. Jo prisikėlimas amžiams pakirto
blogio tamsybės galią. Prisikėlus Kristui triumfuoja tiesa ir meilė nugalėjusios melą
ir nuodėmę. Kristuje Dievo šviesa galutiniai apšviečia žmonijos gyvenimą ir istorijos
eigą: „Aš - pasaulio šviesa, - sako jis Evangelijoje -. Kas seka manimi, nebevaikščios
tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8,12).
Kalboje, pasakytoje dar prieš
sukalbant marijinę vidudienio maldą, Benediktas XVI meldė Dievo Motinos Marijos užtarimo,
kad visiems leistų iškilti iš blogio tamsybių ir patirti šviesos vaikų džiaugsmą.
Šv. Tėvas Mergelei Marijai taip pat pavedė Artimųjų Rytų tautų taiką. Kreipdamas jo
žodžių besiklausančių maldininkų dėmesį į tebesitęsiančias brolžudiškas kovas, popiežius
ne tik pakartojo ankstesnius prašymus sustabdyti kovas, bet sielojosi, kad pastarųjų
dienų prašymai liko neišklausyti.
Žinome, - kalbėjo popiežius, jog taika visų
prima yra Dievo dovana, kurios reikia primygtinai prašyti maldoje. Tačiau leiskite
priminti, kad taika taip pat yra visų geros valios žmonių įsipareigojimas. Ir niekas
tenevengia šios pareigos! Todėl, su kartėliu atsižvelgus į tai, kad ligi šiol liko
neišklausyti balsai tų, kurie prašė tuoj pat nutraukti ugnį kamuojamame regione, jaučiu
pareigą – kalbėjo Benediktas XVI – dar kartą pakartoti šį mano karštą prašymą ir dar
paprašyti, kad visi savo veiksmais prisidėtų prie pastangų sukurti teisingą ir pastovią
taiką. Šį atnaujintą prašymą pavedu Švč. Mergelei, - kalbėjo Benediktas XVI. (sk)