2006-08-07 12:48:27

Popiežiaus malda už Artimųjų Rytų taiką ir Kristaus Atsimainymo slėpinio apmąstymas


Sekmadienio vidudienį popiežius savo rūmų kieme Castelgandofe priėmė „Viešpaties Angelo“ maldos proga atvykusius maldininkus. Visus pasveikinęs, Šv. Tėvas pasakė kalbą apie Kristaus Atsimainymo slėpinį ir jo reikšmę. Praėjusio sekmadienio liturgijoje buvo skaitomas evangelisto Morkaus pasakojimas, kad Jėzus užsivedė Petrą, Jokūbą ir Joną ant aukšto kalno, kad jų akivaizdoje atsimainė ir kad „jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje“ (Mk 9,2-10). Atsimainiusio Kristaus veidą apgaubęs dieviškosios šviesos spindulys, kurį Kristus nešiojosi savyje, vėl sušvis iš Kristaus veido Velykų prisikėlimo rytą. Todėl ir Atsimainymo įvykis atrodo kaip būsimo velykinio slėpinio atspindys, - kalbėjo Benediktas XVI ir tęsė:

Kristaus Atsimainymas mus kviečia atverti širdies akis Dievo šviesos slėpiniui išganymo istorijoje. Jau pasaulio sukūrimo pradžioje Visagalis taria „Fiat lux“ - Tebūna šviesa! (Pr 1,3) ir šviesa buvo atskirta nuo tamsos. Šviesa, neatskiriamai nuo visos kitos kūrinijos, yra ženklas, liudijantis apie Dievą: tai tarsi jo šlovės atspindys, kuris lydi Dievą visuose apsireiškimuose. Kai pasirodo Dievas, jo žėresys yra kaip saulė, spinduliai švysčioja iš jo rankų (Hab 3,3). Psalmėse sakoma, kad Šviesa yra tarsi drabužis, kuriuo jis apsigaubęs (Ps 104,2). Išminties knyga šviesos simbolį pasitelkia Dievo esybei aptarti: išmintis, Dievo šlovės ištaka, yra „amžinosios šviesos atspindys, kuris yra aukštesnis už bet kokią skurtą šviesą (Išm 7,26.29). Naujajame Testamente pats Kristus atstovauja pilnutiniam Dievo šviesos apsireiškimui. Jo prisikėlimas amžiams pakirto blogio tamsybės galią. Prisikėlus Kristui triumfuoja tiesa ir meilė nugalėjusios melą ir nuodėmę. Kristuje Dievo šviesa galutiniai apšviečia žmonijos gyvenimą ir istorijos eigą: „Aš - pasaulio šviesa, - sako jis Evangelijoje -. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8,12).

Kalboje, pasakytoje dar prieš sukalbant marijinę vidudienio maldą, Benediktas XVI meldė Dievo Motinos Marijos užtarimo, kad visiems leistų iškilti iš blogio tamsybių ir patirti šviesos vaikų džiaugsmą. Šv. Tėvas Mergelei Marijai taip pat pavedė Artimųjų Rytų tautų taiką. Kreipdamas jo žodžių besiklausančių maldininkų dėmesį į tebesitęsiančias brolžudiškas kovas, popiežius ne tik pakartojo ankstesnius prašymus sustabdyti kovas, bet sielojosi, kad pastarųjų dienų prašymai liko neišklausyti.

Žinome, - kalbėjo popiežius, jog taika visų prima yra Dievo dovana, kurios reikia primygtinai prašyti maldoje. Tačiau leiskite priminti, kad taika taip pat yra visų geros valios žmonių įsipareigojimas. Ir niekas tenevengia šios pareigos! Todėl, su kartėliu atsižvelgus į tai, kad ligi šiol liko neišklausyti balsai tų, kurie prašė tuoj pat nutraukti ugnį kamuojamame regione, jaučiu pareigą – kalbėjo Benediktas XVI – dar kartą pakartoti šį mano karštą prašymą ir dar paprašyti, kad visi savo veiksmais prisidėtų prie pastangų sukurti teisingą ir pastovią taiką. Šį atnaujintą prašymą pavedu Švč. Mergelei, - kalbėjo Benediktas XVI. (sk)








All the contents on this site are copyrighted ©.