Jeruzalės Lotynų patriarchas ragina melstis už taiką Libane ir Palestinoje.

Jeruzalės Lotynų patriarchas Michel Sabbah paskelbė ganytojišką laišką, kuriuo ragina melstis už taiką ir teisingumą. Kaip tik šiomis dienomis Rytų Bažnyčios, o taip pat kai kurios lotynų apeigų katalikų bendruomenės, dvi savaites trunkančiu pasninko ir maldos laikotarpiu rengiasi Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmei. Palestinos krikščionims, kurių dauguma priklauso Jeruzalės lotynų patriarchatui, šis pasirengimo Mergelės Marijos iškilmei laikotarpis, ši Mažoji Marijos Gavėnia, kaip ją vadina krikščionys Rytuose,– tai kartu maldos už taiką dienos.

„Jis sugriovė priešiškumą. Atėjęs jis skelbė taiką tiems, kurie buvo toli, ir tiems, kurie buvo arti“ (plg. Ef 2, 17).

„Pradedame tradicinį maldos ir pasninko laikotarpį prieš Dangun Ėmimo šventę. Melsimės ir pasninkausime už taiką, už karo veiksmų nutraukimą Gazoje ir Pietų Libane. Mes melsimės už visus – palestiniečius, izraeliečius ir libaniečius, kad visi galėtų džiaugtis taika ir saugumu.

Tai, kas šiandien dedasi Gazoje ir Pietų Libane, paprasčiausiai, yra nežmoniška. Ir visai nesvarbu kokiais argumentais būtų bandoma aiškinti dabartinę padėtį. Tarptautinės bendruomenės pastangos privalo būti ryžtingesnės.

Žinoma, reikia smerkti vieno Izraelio kareivio paėmimą į nelaisvę Gazoje ir dviejų kitų Pietų Libane. Mes tikimės, kad jie galės sveiki ir gyvi grįžti pas savo šeimas ir artimuosius. Tačiau tuo pat metu reikia smerkti ir tai, jog Izraelio kariuomenė kasdien paima į nelaisvę daugybę palestiniečių, neužmirštant ir tų dešimties tūkstančių palestiniečių, kurie jau daug metų laikomi Izraelio kalėjimuose. Jų grįžimo irgi laukia šeimos ir artimieji. Visi žmonės yra tarpusavy lygūs savo asmens orumu, nesvarbu kas jie – izraeliečiai ar palestiniečiai.

Smurtas yra tarsi užburtas ratas. Reikia jį ryžtingai nutraukti. Ir tai padaryti gali tas, kuris yra stipresnis. Šio konflikto patirtis jau aiškiai parodė, kad smurtas tik daugina smurtą ir neužtikrina trokštamo saugumo, kad bergždžiai stengiasi tie, kurie engdami kitus nori įvesti tvarką ir užsitikrinti saugumą.

Smurtas negali ir neturi būti naudojamas kaip savigynos priemonė. Negana vien karinės galios savo saugumui užsitikrinti. Kariniai atsakomieji veiksmai tik kursto priešiškumą Izraeliui ir jį izoliuoja regione, ugdo žmonių širdyse neapykantą ir didina nepasitikėjimą.

Vienintelis teisėtos gynybos būdas, galintis veiksmingai saugoti nuo grėsmių ir laiduoti laukiamą saugumą, tai, paprasčiausiai, pašalinimas pradinio neteisingumo ir Palestinos problemos galutinis sprendimas, nes būtent tai yra pati svarbiausia šito ilgo konflikto priežastis. Reikia galutinai nutraukti tiek daug metų užsitęsusią Izraelio palestiniečiams primestą karinę okupaciją ir grąžinti jiems laisvę ir nepriklausomybę. Laisvės palestiniečiams grąžinimo vilkinimas tol, kol nesiliaus smurtas iš palestiniečių pusės, yra nerealistiškas ir nelogiškas, nes kol tęsis priespauda, tol pati priespauda kurstys smurtą.

Broliai ir seserys, melskimės, kad protas nugalėtų keršto troškimą. Melskimės, kad žmonės suprastų, jog jie yra pajėgūs gyventi drauge. Melskimės, kad liautųsi karo veiksmai, kurie neleidžia vadams ir kareiviams būti humaniškais, bet paverčia juos žmogžudžiais ir naikintojais. Melskimės, kad Dievas būtų tarp žmonių ir kad jo buvimas darytų žmones žmoniškesniais savo broliams ir seserims, nepaisant jų tautybės ar tikybos. Prašykime Švenčiausiosios Mergelės užtarimo visiems gyvenantiesiems šioje šalyje, kurią Dievas išsirinko, kad ji būtų visų žmonių išganymo ir susitaikinimo žemė“. Rašo Šventosios Žemės katalikų vadovas patriarchas Michel Sabbah. (jm)