Tėvas Kolvenbach apie jėzuitų užduotis šiandien

Jėzuitai šiomis dienomis mini savo įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos mirties 450 metines. Pirmadienį buvo švenčiama jo liturginė šventė. Šiemet kartu su Ignaco Lojolos mirties 450 metų jubiliejumi, minima taip pat kitų dviejų pirmųjų jėzuitų – Pranciškaus Ksavero ir Petro Faberio gimimo 500 metų sukaktis. Pagrindinės iškilmės šia proga pirmadienio vakarą vyko Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, prie šv. Ignaco relikvijų. Mišias aukojo dabartinis šv. Ignaco įkurtosios Jėzaus Draugijos vadovas tėvas Peter Hans Kolvenbach. Prieš pagrindinę iškilmę buvo švenčiamas pasirengimų tridienis, po vieną dieną skiriant Ignaco Lojolos, Pranciškaus Ksavero ir Petro Faberio asmenybėms ir darbams.

Pirmadienio vidudienį šv. Ignaco Lojolos šventė ir jo mirties 450 metų sukaktis buvo iškilmingai minima ir šventojo jėzuitų steigėjo gimtajame mieste – Loyoloje, Ispanijos Baskų krašte. Ten Mišias aukojo jėzuitas arkivyskupas iš Peru Pedro Barreto. Antradienį šv. Ignaco šventė buvo tęsiama kitoje su jo gyvenimu susijusioje vietoje – Pamplonoje. Koncelebruoti Mišias į Pamploną atvyko visi Ispanijos Baskų krašto vyskupai bei Ispanijos vyskupų konferencijos pirmininkas.

Jubiliejaus ir Ignaco Lojolos liturginės šventės proga interviu Vatikano radijui davė dabartinis šv. Ignaco įkurtos Jėzaus Draugijos vadovas tėvas Peter Hans Kolvenbach.

Kam šiandien jėzuitai, vykdydami šv. Ignaco charizmą, skiria daugiausia dėmesio?

"Per 450 metų nuo Ignaco mirties pasaulis labai pasikeitė, tačiau pagrindinės žmonių problemos ir troškimai liko tie patys. Tad nereikia stebėtis, jei Jėzaus Draugija šiandien užsiima panašia veikla kaip ir Ignaco laikais. Troškimas padėti žmonėms paskatino Ignacą imtis švietimo sielovados, kuri ir šiandien yra viena svarbiausių jėzuitų veiklos sričių. Ignaco atidumas socialinėms problemoms, o taip pat aktyvus rūpinimasis neturtingais ir į visuomenės gyvenimo pakraštį nustumtais žmonėmis, taip pat ir šiandien Jėzaus Draugijai yra užduotis ir iššūkis. Privalome stengtis siekdami teisingumo duoti patikimą Dievo meilės liudijimą. Misijų veikla, kuri nuvedė šv. Pranciškų Ksaverą į Indiją, irgi yra plati veiklos dirva, kurioje mūsų ordinas stengiasi vykdyti savo misiją. Matydami kiek jėzuitų dirba misijų šalyse, galime tvirtinti, kad Jėzaus Draugija šiandien yra pati didžiausia misionierių vienuolija".

Kuriose šalyse jėzuitų daugiausia? Kaip keičiasi Jėzaus Draugijos sudėtis?

"Šventės dieną, turbūt, geriau kalbėti ne apie skaičius, bet į kiekvieną atskirą pašaukimą žiūrėti kaip į Dievo dovaną. Šiandien Jėzaus Draugija turi 897 novicijus ir už tai esame Dievui dėkingi. Tačiau augimo dinamika įvairiose šalyse priklauso ne tiek nuo paties ordino vidinių veiksnių, kiek nuo socialinių sąlygų. Susenusioje visuomenėje, kur nedaug jaunimo, subręsta mažiau pašaukimų negu toje visuomenėje, kur amžiaus vidurkis nesiekia 30 metų. Tad kalbėdami apie jėzuitų pašaukimus viso pasaulio mastu, matome, kad daugiausia pašaukimų turi Indijos ir Afrikos provincijos. Daug pašaukimų turime Indonezijoje, Filipinuose ir Korėjoje, o pastaruoju metu taip pat Vietname. Kalbant apie Europą, daugiausia pašaukimų yra Portugalijoje, o po jos antroje vietoje – dviejose Lenkijos provincijose".

* * *

Tėvas Peter Hans Kolvenbach, dvidešimt devintasis Jėzaus Draugijos vadovas, gimė 1928 metais Olandijoje. Gimtojoje Olandijoje baigęs filosofijos magistrantūrą, toliau studijas tęsė Beiruto universitete. 1961 metais Libane priėmė kunigystės šventimus armėnų katalikų apeigomis. Dėstė Beirute ir Paryžiuje. 1981 metais buvo paskirtas Romos Popiežiškojo Rytų instituto rektoriumi. 1983 metais buvo išrinktas Jėzaus Draugijos vadovu.

Jėzuitų vadovo kadencija neturi nustatytos trukmės, paprastai vadovai pareigas eina iki mirties. Tačiau tėvas Kolvenbach ketina pažeisti šią tradiciją ir atsistatydinti. Jau prieš keletą mėnesių buvo užsiminta, o dabar pats tėvas Kolvenbach šiomis dienomis katalikų žinių agentūrai ZENIT duotame interviu dar kartą patvirtino, kad ketina atsistatydinti 2008 metų sausio mėnesį šaukiamos Jėzaus Draugijos generalinės kongregacijos metu.

Vienuoliniai ordinai ir kongregacijos paprastai periodiškai, kas penkerius – dešimtį metų, šaukia generalines kapitulas ir jų metų sprendžia įvarius besikeičiančių gyvenimo aplinkybių diktuojamus sielovados klausimus arba savo kongregacijų vidines problemas. Jėzuitai, tokius susitikimas vadinantys generalinėmis kongregacijomis, periodiškai jų nešaukia. Pats šv. Ignacas Lojola nenorėjo, kad būtinumas periodiškai keliauti į Romą kenktų jėzuitų darbui. Tad Jėzaus Draugijos generalinės kongregacijos šaukiamos tik ypatingais atvejais. Kalbėdamas apie sprendimą 2008 metų pradžioje sušaukti 35 generalinę kongregaciją nuo Jėzaus Draugijos gyvavimo pradžios, tai yra per 465 metus, tėvas Kolvenbach sakė, kad vis dėlto šį kartą yra rimtų problemų, kurias reikia provincijų vadovams ir visame pasaulyje dirbančių dvidešimties tūkstančių jėzuitų atstovams kartu susitikus aptarti. Visų pirma ketinama aptarti sielovados strategiją globalizacijos, masinės migracijos, plintančio reliatyvizmo ir sekuliarizacijos akivaizdoje.

„Prie šių svarbių priežasčių prisideda dar vienas asmeniška priežastis: Jėzaus Draugijai vadovauju daug metų ir jau laikas išrinkti mano įpėdinį. Šv. Ignacas norėjo, kad Draugijos vadovai eitų pareigas iki gyvos galvos ir tam buvo rimtų priežasčių. Negalima neigti, kad toks sprendimas daugeliu požiūrių buvo teisingas. Tačiau Ignacas tokią normą nustatė šešioliktame amžiuje, kai vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė nebuvo tokia kaip šiandien. Pats Ignacas mirė sulaukęs 65 metų ir po 15 vadovavimo Draugijai metų. Jo įpėdiniai Diego Lainez ir Francisco Borja gyveno dar trumpiau, pirmasis - 53 metus, antrasis – 62, abu vadovo poste išbuvę po 7 metus. Aš Jėzaus Draugijos vadovo pareigas einu jau daugiau kaip 22 metus ir, jei Dievas leis, 2008 metais man sukas 80 metų amžiaus ir 25 vadovavimo vienuolijai. Manau, kad visiškai teisėtai galima užbaigti taip ilgai užsitęsusį vadovavimą“,- sakė tėvas Kolvenbach. (jm)