Jau daugiau kaip dvi savaites vyksta Izraelio kariuomenės ir šiitų kovotojų karas
Libane. Ir nors tai nėra, arba bent oficialiai tvirtinama, kad nėra, dviejų valstybių,
Izraelio ir Libano tarpusavio konfliktas, bet Izraelio operacija prie Libane savo
bazes turinčius šiitų kovotojus, vis dėlto būtent abiejų šalių – visų pirma Libano,
o dalinai ir Izraelio – civiliai gyventojai yra pagrindinės šio konflikto aukos. Dėl
to, įdomu pasižiūrėti ką paprasti eiliniai žmonės mano apie dabartinį konfliktą? Kiek
jų nuomonės priklauso nuo tautybės ar išpažįstamos religijos? Ir Libane, ir Izraelyje,
tarp liepos 24-osios ir 26-osios buvo atlikti socialiniai tyrimai. Libane tyrimus
atliko Beiruto Tyrimų ir informacijos centras. Izraelyje – du šalies dienraščiai –
„Maariv“ ir „Yediot Aharonot“.
70 procentų apklaustų libaniečių mano, kad šiitų
kovotojai, pagrobdami Izraelio karius (kas ir buvo šio karo pretekstas), pasielgė
teisingai. Žinoma, nuomonės skiriasi priklausomai nuo apklaustųjų konfesijos: labiausiai
šiitų kovotojus remia šiitų islamo bendruomenių nariai ir net 96 procentai pateisina
Izraelio karių pagrobimą. Karių pagrobimo faktą pateisinančių musulmonų sunitų yra
73 procentai; krikščionių – 55, drūzų – 40.
Į kitą apklausos klausimą, „Ar
hezbollah kovotai privalo priešinti Izraelio atakoms?“, teigiamai atsakė 96 procentai
musulmonų šiitų, 90 procentų musulmonų sunitų, 80 procentų krikščionių ir 80 procentų
drūzų.
„Ar Izraelis nugalės hezbollah kovotojus?“ 91 procentas šiitų ir 69
procentai sunitų mano, kad nenugalės, o 60 procentų drūzų ir 72 procentai krikščionių
mano, kad Izraelis nugalės.
Libano vyriausybės politikai pritaria 83 procentai
šiitų, 65 procentai sunitų, 59 procentai drūzų ir 52 procentai krikščionių.
Tuo
tarpu, Izraelyje atliktos apklausos labiau lietė Izraelio vykdomą karinę ofenzyvą
ir vyriausybės politiką konflikto metu. 82 procentai Izraelio gyventojų mano, kad
prieš skelbiant paliaubas hezbollah kovotojai turi būti nustumti kuo toliau į šiaurę,
kad būtų nekenksmingi Izraeliui ir tik 12 procentų pritartų paliaubų skelbimui tuoj
pat. 77 procentai palaiko premjero Olmerto vykdomą politiką. 71 procentas Izraelio
gyventojų mano, kad karinė ofenzyva turi būti dar stipresnė. 65 procentai pritartų
kariuomenės rezervo mobilizacijai. 90 procentų did˛iuojasi Izraelio kariuomene.
Šiomis
dienomis atliktų apklausų rezultatai dar kartą patvirtina, kokia sudėtinga ir trapi
yra Libano padėtis. Nors viena vertus, dauguma libaniečių save laiko tiesiogiai Izraelio
užpultais, o ne tik Izraelio sąskaitų suvedinėjimo su hezbollah liudininkais, tarsi
įveltais į jiems paties svetimą konfliktą, vis dėlto procentiniai skirtumai tarp įvairių
religinių grupių atstovų liudija kokie netvirti vidiniai ryiai tarpusavy sieja Libano
visuomenės narius. Libano visuomenė nuo seno susideda iš keleto skirtingų religijų
išpažinėjų. Didžiausia grupė, kuriai priklauso 34 procentai šalies gyventojų, yra
musulmonai šiitai. Musulmonų sunitų yra 31 procentas. 7 procentai libaniečių priklauso
drūzų bendruomenėms. Tai Egipte vienuoliktame amžiuje susikūrusi religinė bendrija,
pasisavinusi islamo, krikščionybės ir judaizmo elementų. Bėgdami nuo juos persekiojusių
musulmonų sunitų, drūzai iš Egipto atkeliavo į dabartinį Libaną ir Siriją. Dabar jie
sudaro nedideles, bet gana kompaktiškas ir ver˛lias bendruomenes. Katalikų Libane
yra beveik 24 procentai – tarp pastarųjų dauguma priklauso Maronitų bendruomenėms,
kiti – graikų katalikų, vadinamųjų Melkitų, bendruomenėms. Ortodoksai sudaro apie
11 procentų. Yra dar mažos armėnų ir chaldėjų krikščionių bendruomenės.
Dar
palyginti neseniai tarp Libano krikščionių ir musulmonų vyko pilietinis karas. Pastaruosius
keliolika metų Libanas lėtai gydė karo paliktas žaizdas. Buvo atstatytos infrastruktūros,
gana sėkmingai šalis kėlėsi iš materialinių griuvėsių, pavyko susitarti dėl valdžios
pasidalinimo tarp pagrindinių konfesinių grupių. Dabar vėl gresia didelis pavojus
ir taip labai pažeidžiamai Libano visuomeninei pusiausvyrai. (jm)