Ispanai iškilmingai minėjo šv. Jokūbo šventę.

Liepos 25 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius mini šv. Jokūbą Vyresnįjį. Šv. Jokūbas, vienas iš dviejų šiuo vardu vadintų Kristaus apaštalų, po Sekminių vadovavo Jeruzalės Bažnyčiai, o taip pat, kaip teigia tradicija, vėliau skelbė Evangeliją dabartinės Ispanijos teritorijoje. Su Ispanija susijęs taip pat ir vėlesnis Jokūbo likimas ir jo kaip šventojo kultas. Nes vėlgi, kaip teigia tradiciją, jo palaikai buvę atgabenti į Ispaniją ir iki mūsų dienų saugomi šio šventojo vardu pavadinto miesto – Santiago katedroje. Būtent dėl šito ypatingo ryšio su Ispanija, Jokūbas toje šalyje garbinamas kaip pagrindinis ispanų globėjas, o šv. Jokūbo diena minima kaip viena Ispanijos nacionalinių švenčių.

Šiemetinė šv. Jokūbo diena buvo taip pat skirta maldai už taiką Artimuosiuose Rytuose. Atsiliepdami į popiežiaus Benedikto XVI raginimą praėjusį sekmadienį skirti pasninkui ir maldai už taiką Artimuosiuose Rytuose, Ispanijos katalikai šia intencija meldžiasi ir savo tautos globėjo šv. Jokūbo šventės dieną.

Pagrindinės šv. Jokūbo šventės Mišios antradienio rytą buvo aukotos šventojo palaikus saugančioje Santiago de Compostela katedroje. Mišioms vadovavo vietos arkivyskupas Julian Barrio Barrio. Koncelebravo kaimyninių vyskupijų ordinarai iš visos Galicijos, esančios Ispanijos šiaurės – vakaruose. Galicijos regiono prezidentas Ispanijos karaliaus vardu vadovavo tradiciniams maldavimams, kuriais ispanų tauta kasmet kreipiasi į savo globėją, jo liturginės šventės dieną. Šiemet į maldavimus buvo įtraukta taip pat ir taikos Artimuosiuose Rytuose intencija.

Antradienio rytą panašiai buvo meldžiamasi taip pat ir Romoje, ispanų nacionalinėje bažnyčioje, kuri irgi yra dedikuota šv. Jokūbui. Mišias aukojo buvęs Saragosos arkivyskupas Elias Yanez Alvarez. Dalyvavo Ispanijos ambasadoriaus sukviesti prie Šv. Sosto akredituoto diplomatinio korpuso vadovai.

Kaip teigia tradicija, vienas iš dvylikos Kristaus apaštalų – Jokūbas Vyresnysis – savo apaštalinių kelionių metu buvo pasiekęs romėnų valdytą Iberijos pusiasalį ir vietos gyventojams skelbęs Evangeliją. Vėliau apaštalas grįžo į Palestiną ir ten buvo nukankintas. Tačiau Iberijos krikščionys norėjo, kad jiems Evangeliją skelbusio apaštalo kūnas būtų palaidotas pas juos. Į dabartinę Ispaniją atgabentas apaštalo Jokūbo kūnas buvo palaidotas romėniškoje gyvenvietėje, kuri tuo laiku vadinosi Campus Stellae – žvaigždės laukas. Ilgainiui Campus Stellae išaugo į dabartinį miestą Compostela.

Vėliau, Iberijos pusiasalio dalį užėmus musulmonams, šv. Jokūbo garbinimas prislopo ir beveik išnyko. Krikščionims atkovojus iš musulmonų dabartinės Ispanijos žemes, devintame amžiuje buvo atrastas ir apaštalo Jokūbo kapas. Nuo tada vėl atgijo didis pamaldumas į šv. Jokūbą. 1122 metais popiežius Kalikstas II netgi leido skelbti specialius Jokūbo šventuosius metus. O maždaug po pusės šimtmečio, 1179 metais, popiežius Aleksandras III išleido bulę “Regis Aeterni”, kuria nustatė Jokūbo šventųjų metų skelbimo ir šventimo procedūrą: vieną kartą atšventus Jokūbo metus, kiti būna po 11 metų, dar kiti – po 6, dar kiti – po 5, paskui dar po 6, paskui vėl po vienuolikos metų ir taip toliau. Šiemet liepos 25-oji yra antradienis. Vadinasi švenčiama tik paprasta Jokūbo šventė. Paskutinį kartą apaštalo Jokūbo šventieji metai buvo minimi 2004 metais ir tai buvo 119-tieji Jokūbo šventieji metai nuo šios tradicijos įvedimo dvyliktame amžiuje. (jm)