Neslopsta krizė Artimuosiuose Rytuose. Katalikų pasaulio reakcijos

Aštuntąją dieną tęsiasi kruvini susidūrimai Artimuosiuose Rytuose. Izraelio armijos naikintuvai toliau bombardavo taikinius Libane. Pranešama, jog raketomis buvo apšaudytas Libano sostinės Beiruto centre esantis krikščionių kvartalas, Izraelio kariuomenės pilotams sunkvežimį supainiojus su raketų paleidimo įrenginiu. Savo ruožtu Hezbollah kovotojai į Izraelio teritoriją paleido daugybę raketų, nors Izraelio kariuomenės atstovai teigia, jog mažiau nei anksčiau. Oficialus aukų sąrašas Libane išaugo iki 245.

Iš viso pasaulio ateina paraginimai Izraelio valstybei ir tarptautinei bendruomenei kuo greičiau nutraukti karinį konfliktą ir Libano civilinės infrastruktūros niokojimą. Daugelis komentatorių, tarp jų ir Europos Sąjungos Aukštasis atstovas bendrosios užsienio ir saugumo politikos klausimais Javier Solana, Izraelio reakciją, nors ir pripažindami jo teisę ginti savo teritoriją ir piliečius, vertina kaip „neproporcingą“.

Raginimai nutraukti karinį konfliktą ir jį spręsti politiniais bei diplomatiniais būdais ateina ir iš katalikų pasaulio. Vakar jau pranešėme apie Kanados ir Šveicarijos vyskupų komunikatus. Prie jų prisidėjo ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų konferencija, kuri išreiškė didelį susirūpinimą padėtimi Artimuosiuose Rytuose ir įsitikinimą, jog prievarta niekad nebus pasiekta ilgalaikė ir teisinga taika, priešingai, ji gali dar labiau paaštrinti situaciją ir padaryti ją dar sunkiau išsprendžiama. Tai galioja tiek Hezbollah, tiek Izraeliui. Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupai kreipėsi į savo šalies valdžią, kad ši, turėdama didžiulę tarptautinę įtaką, imtųsi visų reikiamų priemonių, kad kovojančios pusės sėstų prie derybų stalo.

Maronitų patriarchas kardinolas Nasrallah Sfeir, kuris atstovauja didžiausiai Libano krikščioniškai bendruomenei, taip pat kritikavo tarptautinės bendruomenės neveiklumą.

Anglijoje, Liverpulio katalikų katedroje, antradienio vakare buvo surengta malda už taiką Artimuosiuose Rytuose, vadovaujama Anglijos ir Velso episkopato vicepirmininko arkivyskupo Patrick Kelly. Šia malda buvo atsiliepta į maronitų patriarcho kardinolo Sfeir prašymą būti maldos už taiką ir teisingumą Artimuosiuose Rytuose vienybėje.

Už Libaną trečiadienio pavakare maldą surengė šventojo Egidijaus bendruomenė Romoje. Maldai vadovavo kardinolas Achille Silvestrini, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas emeritas. Dalyvavo daug įvykiams Artimuosiuose Rytuose neabejingų tikinčiųjų, tarp jų daug žinomų Italijos katalikų pasauliečių ir visuomenės žmonių. Šventojo Egidijaus bendruomenė, teikianti taikai ir taikiam sugyvenimui išskirtinį dėmesį, ypatingai įsipareigojusi ekumeniniam ir tarpreliginiam dialogui, jau ne pirmą kartą rengia tokio pobūdžio maldos susitikimus.

Į Libano patriarchus bei katalikų bendruomenių vyskupus laišku kreipėsi ir kardinolas Jean Pierre Ricard, Prancūzijos vyskupų konferencijos primininkas.

„Šiomis jums ir visai Libano tautai skaudžiomis valandomis Prancūzijos vyskupų vardu kreipiuosi į jus broliškos paramos žodžiais. Mes meldžiamės, kad butų nutraukta prievarta prieš nekaltus žmones, kuri taip pat nutaikyta į šalies paralyžavimą ir jos ekonomikos sugriovimą, ilgam laikui sutrikdant jos vystimąsi “, - rašo kardinolas Ricard ir pažymi, jog Libano žmonės turi nepaneigiamą teisę gyventi taikiai ir saugiai savo žemėje.

Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas palinkėjo Libano žmonėms, nepriklausomai nuo religijos ir įsitikinimų, susivienyti prieš aklą ir absurdišką prievartą, bejėgę ką nors išspręsti. Tik dialogas teikia viltį ir atveria duris į ateitį.

Vis dažniau ateina pranešimų dėl spartaus humanitarinės situacijos blogėjimo Libane. Libano Caritas organizacijos vadovas, tėvas Louis Samaha, pasmerkė Izraelio atakas prieš Libano civilinę infrastruktūrą; tiltų, kelių, oro uostų, degalų saugyklų bombardavimą. Libano Caritas komunikate pranešama apie šimtus tūkstančių savo gyvenamąją vietą palikusių žmonių, kurie skuba į saugesnes šalies zonas. Tėvas Samaha pažymėjo, jog dėl suniokotų kelių nebeįmanoma pasirūpinti maisto, vandens ir rūbų pristatymu pabėgėliams. Libano Caritas vadovas pabrėžė ir ilgalaikes Izraelio antpuolių pasekmes, pavyzdžiui turizmo sektoriaus, maitinusio daug libaniečių šeimų, sunykimą.

Izraelio Caritas, tuo tarpu, atkreipia dėmesį į dramatišką palestiniečių padėtį Gazos ruožte, kur dažnai trūksta elementarių pragyvenimo sąlygų.

Anot Italijos Caritas direktoriaus, tėvo Vittorio Nozza, Libano pabėgėlių pirmiesiems poreikiams reikia skubiai skirti bent 1 300 000 eurų, beveik antra tiek Gazos ruožte esantiems žmonėms. Italijos Caritas, kartu su kai kurių kitų šalių Caritas organizacijomis jau paskelbė aukų rinkliavą, skirtą nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose kenčiantiems žmonėms padėti.

Delegaciją, turinčią įvertinti skubios pagalbos poreikio mąstą, į Libaną jau pasiuntė ir Jungtinių Tautų Organizacijos Aukštasis pabėgėlių komisariatas. (rk)