Dešimtąją dieną tęsiasi atviras ginkluotas konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pranešama,
jog Izraelio naikintuvai ir malūnsparniai penktadienio naktį ir dieną vėl rengė reidus
į pietų Libano teritoriją, o sausumos daliniai kovėsi su Hezbollah, radikalios musulmonų
šiitų organizacijos kovotojais.
Nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų
nutraukti susirėmimus tiek Hezbollah lyderis Hassan Nasrallah, tiek Izraelio politikai
ir kariuomenė pareiškė, jog neketina trauktis ar daryti nuolaidų. Izraelis reikalauja
grąžinti tris kareivius, kurių pagrobimas ir tapo pretekstu Izraelio kariuomenės puolimui,
tuo tarpu Hezbollah laikosi savo pradinio nusistatymo iškeisti Izraelio karius į Izraelio
kalėjimuose kalinamus libaniečius ir palestiniečius. Hezbollah lyderis taipogi neigė
Izraelio kariuomenės pranešimus, jog oro antskrydžių metu buvo sunaikinta 50% Hezbollah
pajėgumų ir infrastruktūros.
Tačiau po ypač kruvino trečiadienio, pranešama
apie mažesnį žuvusiųjų skaičių, kuris vis dėlto jau išaugo iki pusketvirto šimto.
Izraelio kariuomenė taip pat pažymėjo, kad jei trečiadienį į Izraelio teritoriją buvo
paleista 116 raketų, tai ketvirtadienį – tik apie 40.
Pranešama, kad kol kas
nėra padaryta žalos nė vienai krikščionims brangiai šventovei ar vietai, nors antai
gimtajame Jėzaus Nazareto mieste Hezbollah partizanų paleistos raketos krito visai
netoli Apsireiškimo bazilikos ir užmušė du musulmonų vaikus. Nazareto vyskupas Hiacinto
Marcuzzo išreiškė didelį susirūpinimą dėl tokių atakų. Jis pažymėjo, jog dauguma Nazareto
gyventojų yra arabai ir musulmonai, mieste nėra jokių kariškai svarbių objektų, kurių
sunaikinimas būtų kažkuo reikšmingas Hezbollah kovotojams. Tad Nazareto apšaudymas,
sakė vyskupas, rodo, jog raketos paleidžiamos visiškai aklai, nesirenkant krypties
ir taikinių. Tad niekas negali būti saugus.
Gera naujiena yra tai, kad Izraelio
vyriausybė vėlų ketvirtadienio vakarą leido atidaryti humanitarinį koridorių tarp
Kipro ir Libano. Šiuo koridoriumi Libano pabėgėlius, kurie dėl kovų paliko savo namus
ir kurių skaičius vertinamas nuo 500 iki 700 šimtų tūkstančių, galės pasiekti būtiniausia
pagalba ir išvykti užsienio piliečiai. Įvairių valstybių vyriausybės jau paskelbė
apie skiriamą pagalbą.
Katalikų ir kitos krikščioniškos Bažnyčios toliau malda
bei veiksmais prisideda prie pastangų nutraukti ugnį ir padėti nuo konflikto kenčiantiems
žmonėms.
Į pasaulio galinguosius su prašymu sustabdyti prievartą jau kreipėsi
Jungtinių Amerikos Valstijų, Šveicarijos, Kanados vyskupų konferencijos, Libano maronitų
Bažnyčios patriarchas, tam kviečia ir popiežius Benediktas XVI.
Prie šių balsų
prisijungė ir anglikonų Bažnyčia bei Pasaulinė Bažnyčių taryba. Anglikonų Bažnyčios
vadovas, Kenterberio arkivyskupas Rowan Williams interviu BBC radijui teigė, jog Londono
bei Vašingtono vyriausybės turi palikti dabartinę neveiklumo politiką ir imtis aktyvių
veiksmų dėl paliaubų bei ilgalaikės taikos įsigaliojimo.
Panašaus turinio komunikatą
kiek anksčiau paskelbė Pasaulinė Bažnyčių taryba, kuri apjungia apie 340 pasaulio
krikščioniškų Bažnyčių, denominacijų, bendruomenių bei 550 milijonų tikinčiųjų, plačiai
pasklidusių visuose penkiuose kontinentuose. Komunikate kreipiamasi į visas konflikte
dalyvaujančias puses ir prašoma nebekurstyti ginkluoto konflikto, nuo kurio daugiausia
nukenčia civiliai – libaniečiai, palestiniečiai ir izraeliečiai. Pasaulinės Bažnyčių
tarybos įsitikinimu konfliktas gali būti išspręstas tik gerbiant tarptautinės teisės
normas.
Šį penktadienį, po panašaus popiežiaus Benedikto XVI komunikato, Pasaulinės
Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius Samuel Kobia Bažnyčioms narėms išsiuntė pastoracinį
laišką, kuriame paragino melstis už taiką Artimuosiuose Rytuose ir už visų bendruomenių
– musulmonų, krikščionių bei žydų – saugumą bei gerovę. Pastorius Kobia pakvietė Bažnyčias
kalbėti apie Artimųjų Rytų problemas viešai ir panaudoti savo įtaką konflikto eigą
galinčioms paveikti valstybėms ar organizacijoms tam, kad jos labiau įsipareigotų
taikai.
Penktadienį Libano maronitų apeigų katalikų Bažnyčios vyskupų konferencija
kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizacijos saugumo tarybą, ragindama nedelsiant priimti
rezoliuciją dėl ugnies Libane nutraukimo.
Prievartai, susirėmimams besitęsiant
vis daugiau iškyla humanitarinės pagalbos būtinybė. Kaip minėjome, ją jau skyrė kai
kurių valstybių vyriausybės, tarptautinės organizacijos. Mobilizuojasi ir krikščioniškos
šalpos organizacijos. Rinkliavą per savo tarptautinės humanitarinės agentūros ACT
skyrius paskelbė Pasaulinė Bažnyčių taryba. Katalikiška šalpos organizacija Caritas
Internationalis, vienijanti 162 nacionalines organizacijas, jau kiek anksčiau paskelbė
visuotinę humanitarinės pagalbos rinkimo libaniečiams ir palestiniečiams kampaniją.
Surinktos lėšos ir daiktai bus paskirstyti per Libano ir Izraelio Caritas organizacijas.
Aukų rinkimo akcijas skelbia įvairios vyskupijos.
Pranešama, jog katalikams
Libane priklausančios mokyklos, parapijos, klinikos, vienuolynai atvėrė duris pabėgėliams,
ypač silpniausiems – vaikams, nėščioms moterims, ligoniams, seneliams. Dauguma pabėgėlių
nėra krikščionys, bet musulmonai. Tačiau atsakingieji už minėtas katalikiškas institucijas
perduoda skubios pagalbos prašymus, mat turimos maisto ir pirmosios būtinybės daiktų
atsargos akimirksniu išseko.
Primename, kad popiežius Benediktas XVI visų vietinių
Bažnyčių bei tikinčiųjų pasaulyje, kurie, kaip pastebėjo kai kurie komentatoriai,
nebūtinai turi būti krikščionys, paprašė ateinantį sekmadienį, liepos 23, ypatingai
melsti Dievo taikos dovanos, ypač Artimuosiuose Rytuose. Daug kur jau dabar prasidėjo
maldos už taiką iniciatyvos. (rk)