Italijos Paduvos mieste šiomis dienomis vyko katalikų moralinės teologijos tarptautinis
kongresas, kuriame dalyvavo beveik keturi šimtai delegatų iš Europos ir kitų žemynų.
Suvažiavimo tematika labai plati – nuo Bažnyčios magisteriumo ir mokslo santykių iki
konkrečių dabartinio meto problemų interpretavimo Bažnyčios moralinio mokymo kontekste.
Buvo kalbama apie dabartinio pliuralizmo ir moralinės teologijos derinimo problematiką,
apie šeimos etiką, apie visuomenės gyvenimo diktuojamus moralinius klausimus, apie
dabartinę tikinčiųjų žmonių pasaulėžiūrą ir jų turimą Bažnyčios moralinės doktrinos
supratimą. Dalyvių pasisakymuose buvo nagrinėjamos taip pat tokios problemos kaip
terorizmas, globalizacija, gamtosauga, seksualinė etika, žmogaus teisės. Net kelios
dešimtys kongreso dalyvių skaitė pranešimus, skirtus šio meto bioetikos iššūkiams.
Kaip Vatikano radijui duotame interviu pastabėjo vienas šio kongreso organizacinio
komiteto narių, jėzuitas tėvas James Keenan, išryškėjo gana įdomus dėsningumas – kongreso
dalyviai iš anglosaksiškos kultūros kraštų didesnį dėmesį skyrė konkretiems kasdienio
gyvenimo keliamiems klausimams ir pragmatiškų sprendimų ieškojimui. Tuo tarpu kontinentinės
Europos šalių atstovai ir kitų žemynų prancūzų kalbos šalių atstovai savo pranešimuose
kalbėjo apie principus, apie universalius sprendimus. Žinoma tai nereiškia, kad čia
būtų kokių nors esminių prieštaravimų, o tik yra įdomus bruo˛as, apibūdinantis mūsų
kultūras. (jm)