Šeštadienį ir sekmadienį popiežius dalyvaus Valensijoje vykstančiame pasaulio šeimų
susitikime.
Į Valensiją šiomis dienomis susirinkę viso pasaulio katalikų šeimų atstovai laukia
atvykstančio popiežiaus Benedikto XVI. Kaip žinoma, Šv. Tėvas šiame mieste lankysis
dvi dienas – šeštadienį ir sekmadienį. Dalyvaus penktojo pasaulio šeimų susitikimo
baigiamuosiuose renginiuose – šeštadienio vakarą vyksiančiame šeimų maldos budėjime,
o sekmadienio rytą aukos šio pasaulinio susitikimo uždarymo Mišias.
Valensija
yra modernus, dinamiškas miestas, pastaraisiais metais patyręs nemenką urbanistinę
ir architektūrinę metamorfozę. Prieš tris dešimtmečius buvo nukreipta į šalį per miestą
tekėjusios upės vaga, o ten, kur anksčiau tekėjo upė dabar yra parkai. Buvusioje upės
vagoje pastatytas ir moderniškas Meno ir Mokslo centras, kurio teritorijoje vyks taip
pat šeštadienio bei sekmadienio susitikimai su popiežiumi. Šiuo metu pačiame Valensijos
mieste gyvena apie 800 000 žmonių, o visame konglomerate kartu su apylinkės miesteliais
– daugiau kaip pusantro milijono.
Kaip žinoma, prieš keletą dienų miestą ištiko
nelaimė. Metro katastrofoje žuvo keturios dešimtys žmonių. Tai, be abejo, paliko pėdsaką
ir miesto žmonių gyvenime, ir tų, kurie šiomis dienomis Valensijoje dalyvauja šeimų
susitikime. Įvykus nelaimei nuspręsta šiek tiek pakeisti ir popiežiaus vizito programą.
Atskridęs į Valensiją, po sutiktuvių oro uoste, popiežius keliaus ne tiesiai į katedrą,
kaip buvo numatyta, bet pirmiausia aplankys nelaimės vietą, susitiks su žuvusiųjų
artimaisiais.
Belaukiant atvykstančio Šventojo Tėvo, kaip ir ankstesniuose
kas treji metais vykstančiuose pasaulio šeimų susitikimuose, pastarosiomis dienomis
Valensijoje vyko ir penktadienį pasibaigė teologinis ir pastoracinis kongresas, kuriame
visų pirma įvairiais aspektais buvo svarstomas šeimos vaidmuo perduodant tikėjimą
iš kartos į kartą. Kongresas buvo taip pat proga konstatuoti, kad tiek Europos, tiek
ir kitų kontinentų šeimų problemos, nors ir dėl kultūrinių skirtumų ne identiškos,
bet vis dėlto yra labai panašios, ypač kiek tai liečia šiandien plintančios sekuliarizacijos
daromą įtaką šeimoms.
Visose Europos šalyse, gal tik skirtingomis proporcijomis,
nuvertintos ištikimybės, pagarbos gyvybei, sutuoktinių įsipareigojimo vienas kitam
vertybės. Santuokos nepatvarios; vis daugiau porų gyvena nesusituokusios; demografinė
krizė ardo visuomenės gyvenimo pusiausvyrą, kurią bandoma subalansuoti imigracijos
pagalba.
Panašiomis problemomis, gal tik su tam tikrais specifiniais bruožais,
skundžiamasi ir kituose žemynuose. Pasak pasaulio šeimų susitikime Valensijoje dalyvaujančio
Venesuelos sostinės Caracas arkivyskupo kardinolo Jorge Urosa, šeimų krizės Lotynų
Amerikoje pagrindinės priežastys yra dvi: Viena – tai pastaruoju metu beveik visas
kontinento šalis palietusi ekonominė krizė. Daugiau kaip 20 milijonų žmonių anksčiau
priklausiusių vadinamajai viduriniajai klasei, šiandien gyvena ties skurdo riba, o
tai savaime sugriovė ir anksčiau buvusį tam tikrą stabilumą. Kita priežastis – tai
religinių vertybių, o su jomis ir moralinių bei kultūrinių vertybių erozija visuomenėje,
kuri lig šiol buvo laikoma tradiciškai katalikiška. Šiandien vis daugiau lotynų amerikiečių
gyvena nestabiliai, be ilgalaikio įsipareigojimo, ne tik nesudarydami sakramentinės
santuokos, bet netgi neužregistruodami civilinės metrikacijos. Kaip iš šios krizės
išbristi? Pasak kardinolo, tėra tik du būdai – viena vertus, valstybė turi garantuoti
didesnį socialinį ir ekonominį stabilumą, o antra vertus, Bažnyčia turi drąsiau ir
su didesniu entuziazmu evangelizuoti šeimas.
Pasak filipiniečio arkivyskupo
Orlando Quevedo į jo šalį sekuliarizmas atplaukė kartu su globalizacijos banga. Neneigdamas
pozityvių globalizacijos elementų, jis tvirtino, kad ne kas kitas, o būtent globalizacija
su savo materialistišku liberalizmu atnešė tas pačias blogybes, kuriomis skundžiamasi
turtingose Vakarų valstybėse.
Bombėjaus augziliaras vyskupas Agnelo Gracias
kalbėjo apie Indijos vyriausybės grubiai vykdomą griežtą demografinę politiką. Tradicinėje
Indijos visuomenėje žmogaus gyvybė dar neseniai buvo šventa, o šiandien jau ne. Gyvybės
nuvertinimas juntamas ne tik miestuose, bet ir kaimuose. Ir tai yra sistemingos valstybinės
kampanijos rezultatas. Pašto ženkluose vaizduojama ideali šeima susideda iš tėvo,
motinos ir vieno vaiko. Miestuose arba televizijos laidose neretai pamatysi reklamą:
„Abortui mažiau išleisi negu kraičiui“.
Afrikoje irgi kenčiama nuo tradicinių
vertybių erozijos. Tai liečia ir neseniai evangelizuotas visuomenes, ir tradicinę
Afrikos kultūrą. Kita svarbi Afrikai būdinga problema – tai vis didėjančios disproporcijos
tarp jaunų žmonių ir senų žmonių skaičiaus, kurių priežastis – daugelį Afrikos šalių
skaudžiai liečianti AIDS epidemija. (jm)