2006-07-06 18:36:00

Kardinolo Poupard kalba religijų atstovų susitikime Maskvoje


Liepos 3 – 5 dienomis Maskvoje vyko Rusijos bei Nepriklausomų Valstybių Sandraugos tarpreliginių tarybų surengtas didžiųjų religijų atstovų susitikimas. Iš 40 valstybių atvykę delegatai atstovavo daugelį krikščioniškų Bažnyčių, taip pat islamo, budizmo, induizmo ir judėjų religijas. Suvažiavimo dalyvius pasveikino Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Anan, o atidarymo iškilmėse dalyvavo ir kalbą sakė Rusijos federacijos prezidentas Vladimiras Putinas. Po Angelus maldos sekmadienį sveikinimo ir linkėjimų žodžius susitikimo Maskvoje dalyviams tarė popiežius Benediktas XVI.

Religijų atstovai diskutavo apie religijos vaidmenį dabartinėje visuomenėje, apie dvasinių ir moralinių vertybių gynimą, apie klausimus susijusius su žmogaus teisėmis, apie religijų bendradarbiavimą kovojant prieš skurdą, ekologinę taršą, įvairios diskriminacijos plitimą.

Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksejus II žinių agentūrai „Interfaks“ pabrėžė, jog įvairių religijų skelbiamos vertybės yra labai svarbios ir reikalingos mūsų dienų pasauliui, susitikimas Maskvoje turi tai priminti. Civilizacijų dialogas yra būtinas, teigė jis.

Kitame interviu agentūrai „Interfaks“ Maskvos patriarchato santykių su užsieniu departamento pirmininkas metropolitas Kirilas iliustravo dialogą tarp stačiatikių ir katalikų Bažnyčios, kurio metu buvo suvokta, jog galima ir reikia suvienyti jėgas daugelyje reikšmingų sričių, etiniais, socialiniais ir net globaliniais klausimais. Apie tai buvo išsamiai kalbama nesenai vykusioje svarbioje bendroje katalikų-stačiatikių konferencijoje, kuri vadinosi „Grąžinti Europai sielą”, Austrijos sostinėje Vienoje.

Katalikų Bažnyčios delegacija tarpreliginiame susitikime Maskvoje buvo gausi. Tarp kitų, joje dalyvavo kardinolas Walter Kasper, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, ir kardinolas Paul Poupard, Popiežiškųjų tarpreliginio dialogo ir kultūros tarybų pirmininkas. Pastarasis sakė kalbą, kurioje pabrėžė štai šiuos aspektus.

Didžiųjų pasaulio religijų atstovų susitikimas Maskvoje yra proga, viena vertus, išreikšti bendrus rūpesčius ir deklaruoti bendrus tarpusavio įsipareigojimus dėl tarpreliginio dialogo žmogaus ir visuomenės naudai, antra vertus, parodyti valstybėms ir pasaulio žmonėms, kad religija turi nepamainomą rolę kuriant teisingesnę, darnesnę ir taikingesnę visuomenę.

Greitai besikeičiančiame šiuolaikiniame socialiniame ir kultūriniame kontekste religijos turi nenuilstamai priminti universalias vertybes – ypač pagarbą žmogaus orumui, kuris neatskiriamas nuo religijos laisvės.

Nerimą kelia valstybių ir kitų politinių darinių orientacija tik į ekonominę galią, nuošalyje paliekant solidarumą ir teisingumą. Tokia orientacija ne tik lemia vertybinę krizę ir tuštumą, skaudžią ypač jauniems žmonėms, bet ir pasipiktinimo, nusivylimo bei neteisingumo jausmus, nesunkiai tampančiais maišto ir prievartos motyvais. Dar labiau neramu darosi ir norisi perspėjamai sušukti, sakė kardinolas Poupard, stebint žmogaus orumo negerbiančio mokslo šakų pritaikymą, kai kurių šalių demografinę savižudybę ir šeimą nuvertinančių įstatymų leidybą.

Krikščionybė Europoje buvo pirminis vienybės tarp žmonių ir tautų veiksnys. Jau du tūkstančius metų ji skelbia, jog kiekvienas žmogus yra Dievo kūrinys, pagal Jo atvaizdą ir panašumą, todėl kiekvienas asmuo turi būti gerbiamas. Šitaip krikščionybė prisidėjo prie žmonių visuomenės humanizavimo, prie jų tarpusavio vienybės ir sugyvenimo. Katalikų Bažnyčia, savo ruožtu, siekia ir toliau tęsti šią misiją.

Panašiai ir kitos religijos tūkstantmečių bėgyje vaisingai kūrė ir saugojo žmonijos kultūrinį paveldą. Šis jų kūrybingas ir vaisingas vaidmuo turi būti pripažintas ir gerbiamas. Tokio pripažinimo prašymas nėra pretenzija paneigti modernų ir teisėtą valstybių pasaulietiškumo principą.

Religijos ir toliau gali ir nori duoti savo indėlį žmonių bendruomenei, suteikti jiems idealą, gyvenimo bei istorijos prasmę. Tačiau globalizacijos krizė pranoksta kurios nors vienos religijos ar Bažnyčios jėgas. Visi tikintieji ir visi geros valios žmonės turi susivienyti kovojant už etinę asmens formaciją ir teisingų žmonių sugyvenimo visuomenėje pagrindų kūrimą. (rk)








All the contents on this site are copyrighted ©.