Kardinolo Poupard kalba religijų atstovų susitikime Maskvoje
Liepos 3 – 5 dienomis Maskvoje vyko Rusijos bei Nepriklausomų Valstybių Sandraugos
tarpreliginių tarybų surengtas didžiųjų religijų atstovų susitikimas. Iš 40 valstybių
atvykę delegatai atstovavo daugelį krikščioniškų Bažnyčių, taip pat islamo, budizmo,
induizmo ir judėjų religijas. Suvažiavimo dalyvius pasveikino Jungtinių Tautų generalinis
sekretorius Kofi Anan, o atidarymo iškilmėse dalyvavo ir kalbą sakė Rusijos federacijos
prezidentas Vladimiras Putinas. Po Angelus maldos sekmadienį sveikinimo ir linkėjimų
žodžius susitikimo Maskvoje dalyviams tarė popiežius Benediktas XVI.
Religijų
atstovai diskutavo apie religijos vaidmenį dabartinėje visuomenėje, apie dvasinių
ir moralinių vertybių gynimą, apie klausimus susijusius su žmogaus teisėmis, apie
religijų bendradarbiavimą kovojant prieš skurdą, ekologinę taršą, įvairios diskriminacijos
plitimą.
Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksejus II žinių agentūrai
„Interfaks“ pabrėžė, jog įvairių religijų skelbiamos vertybės yra labai svarbios ir
reikalingos mūsų dienų pasauliui, susitikimas Maskvoje turi tai priminti. Civilizacijų
dialogas yra būtinas, teigė jis.
Kitame interviu agentūrai „Interfaks“ Maskvos
patriarchato santykių su užsieniu departamento pirmininkas metropolitas Kirilas iliustravo
dialogą tarp stačiatikių ir katalikų Bažnyčios, kurio metu buvo suvokta, jog galima
ir reikia suvienyti jėgas daugelyje reikšmingų sričių, etiniais, socialiniais ir
net globaliniais klausimais. Apie tai buvo išsamiai kalbama nesenai vykusioje svarbioje
bendroje katalikų-stačiatikių konferencijoje, kuri vadinosi „Grąžinti Europai sielą”,
Austrijos sostinėje Vienoje.
Katalikų Bažnyčios delegacija tarpreliginiame
susitikime Maskvoje buvo gausi. Tarp kitų, joje dalyvavo kardinolas Walter Kasper,
Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, ir kardinolas Paul Poupard,
Popiežiškųjų tarpreliginio dialogo ir kultūros tarybų pirmininkas. Pastarasis sakė
kalbą, kurioje pabrėžė štai šiuos aspektus.
Didžiųjų pasaulio religijų atstovų
susitikimas Maskvoje yra proga, viena vertus, išreikšti bendrus rūpesčius ir deklaruoti
bendrus tarpusavio įsipareigojimus dėl tarpreliginio dialogo žmogaus ir visuomenės
naudai, antra vertus, parodyti valstybėms ir pasaulio žmonėms, kad religija turi nepamainomą
rolę kuriant teisingesnę, darnesnę ir taikingesnę visuomenę.
Greitai besikeičiančiame
šiuolaikiniame socialiniame ir kultūriniame kontekste religijos turi nenuilstamai
priminti universalias vertybes – ypač pagarbą žmogaus orumui, kuris neatskiriamas
nuo religijos laisvės.
Nerimą kelia valstybių ir kitų politinių darinių orientacija
tik į ekonominę galią, nuošalyje paliekant solidarumą ir teisingumą. Tokia orientacija
ne tik lemia vertybinę krizę ir tuštumą, skaudžią ypač jauniems žmonėms, bet ir pasipiktinimo,
nusivylimo bei neteisingumo jausmus, nesunkiai tampančiais maišto ir prievartos motyvais.
Dar labiau neramu darosi ir norisi perspėjamai sušukti, sakė kardinolas Poupard, stebint
žmogaus orumo negerbiančio mokslo šakų pritaikymą, kai kurių šalių demografinę savižudybę
ir šeimą nuvertinančių įstatymų leidybą.
Krikščionybė Europoje buvo pirminis
vienybės tarp žmonių ir tautų veiksnys. Jau du tūkstančius metų ji skelbia, jog kiekvienas
žmogus yra Dievo kūrinys, pagal Jo atvaizdą ir panašumą, todėl kiekvienas asmuo turi
būti gerbiamas. Šitaip krikščionybė prisidėjo prie žmonių visuomenės humanizavimo,
prie jų tarpusavio vienybės ir sugyvenimo. Katalikų Bažnyčia, savo ruožtu, siekia
ir toliau tęsti šią misiją.
Panašiai ir kitos religijos tūkstantmečių bėgyje
vaisingai kūrė ir saugojo žmonijos kultūrinį paveldą. Šis jų kūrybingas ir vaisingas
vaidmuo turi būti pripažintas ir gerbiamas. Tokio pripažinimo prašymas nėra pretenzija
paneigti modernų ir teisėtą valstybių pasaulietiškumo principą.
Religijos ir
toliau gali ir nori duoti savo indėlį žmonių bendruomenei, suteikti jiems idealą,
gyvenimo bei istorijos prasmę. Tačiau globalizacijos krizė pranoksta kurios nors vienos
religijos ar Bažnyčios jėgas. Visi tikintieji ir visi geros valios žmonės turi susivienyti
kovojant už etinę asmens formaciją ir teisingų žmonių sugyvenimo visuomenėje pagrindų
kūrimą. (rk)