Praėjusio sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Benediktas XVI trumpai kalbėjo
apie svarbias katalikų Bažnyčios liturgines šventes, kurias mes šventėme ar dar švęsime
šiomis dienomis.
„Praėjusį penktadienį šventėme Švenčiausiosios Jėzaus Širdies
šventę, kurioje gražiai dera liaudiškas pamaldumas ir teologinės minties gilumas“,
- sakė Šventasis Tėvas. Pamaldumas į Jėzaus Širdį šaknijasi Dievo Įsikūnijimo slėpinyje,
juk per Jėzaus Širdį nepaprastu būdu buvo parodyta Dievo meilė žmonijai. Jėzaus Širdies
kultas nėra pasenęs ir praradęs aktualumą, jis gaivina daugybę ieškančių ir trokštančių
sielų. Dievo gailestingumas išlieja jose Gyvenimo vandenį ir atnaujina viltį. Švenčiausios
Jėzaus Širdies šventė sutampa su Pasauline maldos už kunigų pasišventimą diena, tad
popiežius Benediktas paprašė šv. Petro aikštėje susirinkusių piligrimų, o taipogi
ir visų jį girdinčių per radiją bei televiziją, nuolatos melstis už kunigus, kad šie
būtų tikri Kristaus meilės liudytojai.
Šeštadienį Bažnyčia minėjo Jonines,
tai yra, Jono Krikštytojo Gimimo šventę. Jonas Krikštytojas buvo tas pranašas, kuris
paruošė Izraelio tautą Mesijo atėjimui. Jo šventė turi mums priminti, kad mūsų gyvenimas
visur ir visada turi būti dėl Kristaus. Jonas Krikštytojas sakė apie Jėzų: „Jam skirta
augti, o man – mažėti (Jn 3,30)“. Ši jo gyvenimo programa turi būti ir kiekvieno krikščionio
nuostata, tokia nuostata vadovavosi ir apaštalai Petras bei Paulius, kurių liturginę
šventę švęsime birželio 29 dieną. Paulius laiške Galatams rašė: „Aš gyvenu, tačiau
nebe aš, o gyvena manyje Kristus (Gal 2,20)“. Bet anksčiau už bet kurį kitą šventąjį
Mergelė Marija priėmė Jėzų ir Dievo žodį savo širdyje. Todėl šeštadienį Bažnyčia taip
pat kontempliavo Marijos Nekaltąją Širdį, Motinos Širdį.
Pasibaigus sekmadienio
vidudienio maldai, popiežius Benediktas XVI italų, prancūzų, anglų, vokiečių, ispanų,
lenkų kalbomis pasveikino ir perdavė linkėjimus bei apaštalinį palaiminimą savo klausytojams
šv. Petro aikštėje. (rk)