Trečiasis Europos Caritas raportas apie skurdą tarp imigrantų

Birželio 19 dieną Briuselyje Europos Caritas pristatė trečiąjį raportą apie skurdą Europoje. Pirmasis raportas, parengtas 2001, pristatė bendrą skurdo fotografiją Europoje. Antrasis, paruoštas 2004 metais, analizavo skurdą, jo priežastis ir pasekmes šeimose. Trečiasis, dabartinis, analizuoja skurdą tarp imigrantų Europoje. Tokio analizės lauko pasirinkimas logiškai išplaukia iš ankstesnių dviejų raportų ir iš paties migracijos fenomeno apimties svarbumo – manoma, kad Europos Sąjungoje yra apie 20 milijonų imigrantų.

Popiežius Benediktas XVI 2006 metų Pasaulinės migranto ir pabėgėlio dienos paminėjimui skirtame laiške pastebėjo, jog migracija neabejotinai yra vienas iš dabartinių „laiko ženklų“. Ji pradėjo įtakoti pačių visuomenės pagrindų kitimą.

Migracijos fenomenas yra labai įvairialypis. Jis apima tiek savanorišką persikėlimą į kitą šalį, vadovaujantis šeimyniniais ar studijų motyvais, tiek nesavanorišką, nulemtą politinių grėsmių ir saugumo nebuvimo, maisto trūkumo, bedarbystės, ekologinių katastrofų. Bet ir persikėlę į kitas šalis dažniausiai šie žmonės išgyvena socialinę atskirtį, patiria išnaudojimą, gyvena žeminančiomis sąlygomis. Būtent apie juos yra trečiasis Europos Caritas raportas, parengtas remiantis tiesioginėmis Caritas ir jo padalinių vyskupijose bei parapijose 44 valstybėse patirtimi.

Europos Caritas dokumente analizuojami penki sektoriai, iš esmės susiję su imigranto gyvenimo skurde sąlygomis: darbas, gyvenamoji vieta, sveikatos apsauga, švietimas ir dalyvavimas visuomenės gyvenimo procesuose.

Be abejo, darbas yra pagrindinis faktorius, nulemiantis imigranto gyvenimo kokybę. Imigrantams ypač nepalankus daugelio Europos valstybių daromas skyrimas tarp teisės būti šalyje ir teisės toje šalyje ieškoti darbo. Todėl imigrantai dažnai priversti dirbti pusiau ar visai nelegaliai, negali sudaryti nuolatinių ir ilgalaikių kontraktų, negauna teisingo atlygio, neturi socialinių garantijų, gyvena nuolatinio nesaugumo būsenoje ir yra pažeidžiami darbdavių.

Prie imigrantų blogų gyvenimo sąlygų prisideda sunkumas rasti būstą. Neretai vietiniai gyventojai nėra linkę nuomoti jiems priklausančių patalpų imigrantams, pastarieji priversti gyventi į getus panašiuose kvartaluose, dažnai keliese nedidelėje erdvėje. Kai kurie naudojasi imigrantų beviltiška padėtimi ir nuomoja jiems prastus būstus už didelę kainą. Tokiu būdu ir taip nedideli imigrantų biudžetai beveik visiškai ištirpsta.

Blogos gyvenimo sąlygos nulemia didesnę riziką susirgti, taip dažnai ir atsitinka, bet vėlgi – dėl bedarbystės ar nelegalaus darbo imigrantas negali pasinaudoti sveikatos apsaugos sistemomis. Panašios priežastys trukdo imigrantams ir jų vaikams gauti deramą išsilavinimą. Galiausiai, negalėdami dalyvauti politiniuose procesuose, imigrantai neturi būdų kaip pakeisti savo padėtį.

Visų šių faktorių suma ir įvairios jų kombinacijos, prisidedant įvairiai diskriminacijai, nepalankiam visuomenės ir valdžios nusiteikimui, daro imigranto gyvenimą vargiai pakeliamu, išstumia jį į visuomenės pakraščius. Ne tik jie, bet ir jų vaikai pakliūva į uždara skurdo ratą, iš kurio nebegali ištrūkti, netgi jei jie yra tapę šalies, kurioje gyvena, juridiškai pilnateisiais piliečiais.

Todėl Europos Caritas raporte, nurodant Europos imigracijos politikos nepajėgumą pasiekt užsibrėžtus tikslus, rekomenduojama imtis reformų: suteikt imigrantams daugiau juridinių teisių, skatinti legalią imigraciją, kurti socialinės integracijos programas ir sklaidyti juodąjį „imigracijos blogio“ mitą, skatinti imigrantus dalyvauti visuomenės gyvenime bei palengvinti jų prieigą prie išsilavinimo, atlikti kitus tyrimus Europos lygyje tam, kad būtų įmanoma suformuluot ir vykdyt adekvačias imigracijos politikas. (rk)