Devintinės - Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė

Šį ketvirtadienį buvo švenčiama Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė, Devintinės. Nors pagal liturginį kalendorių Devintinės švenčiamos ketvirtadienį po Sekminių oktavos arba kitaip skaičiuojant – šešiasdešimtą dieną po Velykų, tačiau daugumoje pasaulio kraštų šį iškilmė nukeliama į sekmadienį. Taip yra ir Lietuvoje. Nors, tarkim, Lenkijoje, Kroatijoje, na ir žinoma – Vatikane, Devintinės švenčiamos ketvirtadienį. Italijoje iki 1977 metų ši šventė buvo švenčiama ketvirtadienį, o dabar keliama į sekmadienį. Nuo 1979 metų, tai yra nuo pirmųjų popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato Devintinių, rengiamos iškilmingos procesijos Romos gatvėmis. Tačiau tai ne lenko popiežiaus iš Lenkijos atneštas paprotys, o atgaivinta sena tradicija, Romoje gyvavusi keletą šimtmečių. Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė Vakarų Bažnyčioje buvo įvesta tryliktame amžiuje, o tiksliau – 1264 metais. Tai buvo reakcija į tuo metu Vakarų krikščionijoje ėmusį svyruoti tikėjimą realiu, tikrovišku Kristaus buvimu Eucharistijoje. Tais laikais įvyko ir garsusis Bolsenos stebuklas. Pasakojama, kad vienas čekų tautybės kunigas, vardu Petras, išgyvenantis pašaukimo ir tikėjimo krizę, 1263 metais keliavo iš Prahos į Romą. Pakeliui, jau netoli Romos, Bolsenos miestelyje jis aukojęs Mišias ir meldęs, kad Dievas sustiprintų jo tikėjimą. Mišių metu įvykęs stebuklas: iš konsekruojamos ostijos pradėjęs lašėti kraujas. Tuo metu Bažnyčią valdęs popiežius Urbonas IV ir dėl Bolsenos stebuklo, ir, visų pirma, norėdamas sustiprinti tikėjimą Eucharistija, 1264 metais paskelbė bulę “Transiturus de hoc mundo”, kuria į liturginį kalendorių buvo įvesta “Viešpaties Kūno” – “Corpus Domini” šventė, šiandien vadinama Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo švente. Kartu su naujos liturginės šventės įvedimu gimė ir Eucharistinių procesijų tradicija. Romoje tuo metu Popiežiaus rūmai buvo ne Vatikane, bet prie Laterano Šv. Jono bazilikos, kuriai ir šiandien tebepriklauso Romos vyskupo katedros titulas. Būtent Laterano bazilikoje būdavo aukojamos Devintinių Mišios, o po Mišių popiežiaus vadovaujama procesija patraukdavo į netoli esančią Didžiąją Švenčiausiosios Mergelės Marijos baziliką. Specialiai Devintinių procesijoms buvo nutiesta nauja gatvė, tiesia linija jungianti dvi bazilikas – iki mūsų dienų išlikusi Via Merulana. Devintinių procesijos šia gatve eidavusios kasmet iki 1870-ųjų, tai yra Italijos suvienijimo ir popiežių pasaulietinės valdžios pabaigos metų. Devintinių procesijų tradicija Romos Merulana gatve nutrūko visam šimtmečiui. Ją, kaip minėta, 1979 metais atgaivino popie˛ius Jonas Paulius II. Dabar, savo pirmtako Romoje atgaivintą Devintinių procesijų tradiciją tęsia popiežius Benediktas XVI. (jm)