AIDS epidemija pasaulyje. Kardinolo Javier Barragan pranešimas Jungtinių Tautų Organizacijoje

Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke pasibaigė susitikimas, skirtas ŽIV/AIDS epidemijos keliamiems pavojams ir iššūkiams. Jame dalyvavo dešimčių valstybių prezidentai ir vyriausybių vadovai, kurie birželio 2 dieną pasirašė politinę deklaraciją apie kovą prieš ŽIV/AIDS.

Joje pripažįstama, jog ŽIV/AIDS epidemija yra precedento neturinti žmonijos katastrofa, kelianti didžiulį nerimą ir rūpestį. Deklaracijoje pateikiami šie duomenys: nuo 1981 metų, kada ši liga buvo oficialiai identifikuota, manoma, kad 65 milijonai žmonių užsikrėtė žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kuris pažeidžia žmogaus imuninę sistemą ir nulemia vadinamąjį įgyto imunodeficito sindromą, kurio trumpinys anglų kalba, priminsime, ir yra AIDS (Acquired Immune Deficiency Syndrome). Iš jų apie 25 milijonus žmonių mirė. Šiuo metu apie 40 milijonų žmonių yra šio viruso nešiotojai. Ypač skaudu tai, kad daugiau negu pusė užsikrėtusiųjų yra jaunesni nei 25 metų, o beveik pustrečio milijono yra vaikai. ŽIV/AIDS epidemija siaubia skurdžiausius pasaulio regionus ir silpniausius tų regionų žmonių populiacijos sluoksnius. Antai, manoma, kad daugiau nei pusė visų sergančiųjų yra Afrikos žemyne, o iš jų dauguma yra moterys, kurioms dėl lytinės diskriminacijos, įvairialypės socialinės nelygybės ir prievartos grėsme užsikrėsti ŽIV yra didesnė nei vyrams. Skurdžios valstybės neretai neturi galimybės suteikti brangiai kainuojančias gydymo paslaugas ir sergantieji AIDS yra paliekami likimo valiai. Lietuvoje, tuo tarpu, pagal 2006 metų Jungtinių Tautų Organizacijos kovos prieš AIDS programos parengtą raportą, nustatyti 3300 užsikrėtimo AIDS atvejų. 64 procentai užsikrėtusiųjų naudojosi valstybės suteikta gydymo galimybe.

Deklaracijoje pabrėžiama globalaus ir sveikatos, švietimo, žmogaus teisių sritis reformuojančio atsakymo į šią epidemiją būtinybė, nes kova su ja nebėra vienos ar kelių valstybių galioje.

Minėtame aukšto lygio susitikime dalyvavo ir pranešimą skaitė kardinolas Javier Lozano Barragan, Popiežiškosios sveikatos sielovados tarybos pirmininkas. Jis pristatė katalikų Bažnyčios indėlį kovoje prieš ŽIV/AIDS epidemiją.

Kardinolas pažymėjo, jog Bažnyčia nuo pat pradžios prisidėjo prie kovos prieš ŽIV/AIDS medicininės, socialinės ir dvasinės pagalbos srityse ir jos indėlis nuolatos didėja. Beveik 27 procentai slaugos centrų, besirūpinančių kenčiančiais nuo ŽIV/AIDS epidemijos, yra katalikiški ar susiję su katalikais. Ypatingai pažymėtina „Caritas Internationalis“, dirbančio 102 valstybėse, ir kai kurių religinių kongregacijų bei asociacijų, tokių kaip Vincentiečių, šv. Egidijaus bendruomenės, Kamilijonų, jėzuitų, motinos Teresės seserų ir kitų, veikla. O kur dar daugybės pasauliečių katalikų, neretai dirbančių savanoriais, tarp jų gydytojų ir vaistininkų, indėlis.

Katalikiškos institucijos rengia seminarus kunigams, vienuoliams, jaunimui, šeimoms ir patiems sergantiesiems, kuriuose suteikia informacijos kaip kovoti prieš epidemija. Katalikų Bažnyčia prisideda prie epidemijos prevencijos savo darbu švietimo, formacijos ir auklėjimo srityse.

Įsteigti katalikiški fondai, tarp jų ir Jono Pauliaus II įsteigtas Gerojo Samariečio fondas, skiria tiesioginę finansinę pagalbą vaistams pirkti ir gydymo programoms realizuoti dešimtyse šalių. Galų gale katalikiškos organizacijos, bendradarbiaudamos su valstybinėmis ir kitomis religinėmis organizacijomis, rūpinasi ŽIV/AIDS sergančiųjų reintegracija į visuomenę, dėl epidemijos našlaičiais likusių vaikų globa, kapelionai teikia dvasinę pagalbą sergantiesiems ligoninėse ir kalėjimuose. (rk)