Vatikane baigėsi tarptautinė konferencija apie korupciją. Baigiamosios išvados

Jau buvome pranešę apie Vatikane birželio pirmosiomis dienomis vykusią tarptautinę konferenciją, skirtą kovos su korupcija strategijoms, metodams ir politikoms aptarti. Ją surengė Popiežiškosios taikos ir teisingumo taryba, kuri sukvietė apie 80 žinomų pasaulinio garso ekspertų, žymių politikų bei tarptautinių organizacijų vadovų, tarp pranešėjų buvo ir Pasaulio Banko prezidentas Paul Wolfowitz, Transparency International globalinių programų direktorius Cobus de Swardt. Popiežiaus vardu konferencijos dalyvius laišku pasveikino Vatikano valstybės sekretorius Angelo Sodano. Pateikiame trumpą konferencijos išvadų apibendrinimą.

Nagrinėta kovos prieš korupcija tema yra aktuali, deja, visais laikais ir visiems. Konferencijos atidarymo kalboje kardinolas Renato Martino, Popiežiškosios taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas, pristatė daug nerimo keliančią situaciją. Anot jo, korupcijos įtaka žmonių ir ištisų tautų gyvenimui vis didesnė. Ši įtaka, be abejo, yra neigiama, nes ji kenkia bet kurios ekonominės ir politinės sistemos būtinai prielaidai – teisėtumui. Korupcijos žalingo poveikio socialiniam ir politiniam asmens bei tautų vystimuisi neišvengiama niekur, ji vienodai klesti turtingose ir vargingose nacijose, diktatūrose ir demokratijose. Ypač korupcija yra žalinga demokratinę santvarką turinčioms valstybėms, mat demokratinių institucijų pamatas yra būtent teisėtumas. Vargu ar reikia pridurti, kad nuo korupcijos labiausiai nukenčia priklausantys silpniausioms bei skurdžiausioms socialinėms visuomenės klasėms.

Kova prieš korupcija yra siekiama atkurti ir sustiprinti teisėtumą. Šioje vietoje kardinolas Martino pabrėžė, jog teisėtumas nesiremia vien bausmės baime, bet ir vidiniu sąžinės pritarimu įstatymų nustatytoms taisyklėms. Panašiai savo pranešime vyskupas Giampaolo Crepaldi, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos sekretorius, taip pat pabrėžė, remdamasis Bažnyčios socialine doktrina, jog teisėtumas, visuomenės gyvenimas ir moralė yra neatskiriami vienas nuo kito.

Nors konferencijos eigoje buvo išsamiai nagrinėjamas korupcijos neigiamas poveikis įvairiems viešojo ir privataus gyvenimo sektoriams – ekonomikai ir politikai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, socialiniam teisingumui, institucijų geram funkcionavimui, asmens vystimuisi - daug dėmesio buvo skiriama Bažnyčiai išskirtinai rūpimiems aspektams: viena vertus, sąveikai tarp korupcijos ir moralės, antra vertus, indėliui, kurį vietinės Bažnyčios įvairiose šalyse galėtų įnešti kovoje su korupcija.

Uždarymo kalboje kardinolas Martino apibendrino konferencijos apie kovą prieš korupciją eigoje išsakytas mintis, sutraukdamas jas į tris iššūkius.

Visų pirma, korupcija yra iššūkis mūsų racionalumui. Kad sutramdytume korupciją, turime nuolatos studijuoti jos priežastis ir jos pasekmes besikeičiančiame socialiniame kontekste.

Antra, korupcija yra iššūkis mūsų gerai valiai dabartinių ir ateities kartų atžvilgiu. Čia kardinolas Martino pabrėžė, jog globaliu tampančiam pasauliui iškyla globalios korupcijos, galinčios neigiamai paveikti visos tarptautinės bendruomenės ateitį, pavojus. Jei korupcija yra globalus fenomenas, tai ir atsakymas turi būti globalus. Kyla konkretus klausimas: kas turi kovoti prieš korupcija?

Visa tarptautinė bendruomenė turi susivienyti prieš korupcija, turi koordinuoti savo veiksmus ir atitinkamas politikas. Džiugu, kad jau yra daug žadančių bendrų nutarimų ir tarptautinių teisinių instrumentų šiais klausimais. Kovoje su korupcija nepamainomas yra pilietinės visuomenės organizacijų indėlis.

Kitas konkretus klausimas yra šis: kaip kovoti su korupcija? Kaip minėta, reikia ją ir jos priežastis gerai pažinti. Turint galvoje korupcijos ryšį su morale, negalima apsiriboti tik tiesioginiu teisėsaugos institucijų vykdomu persekiojimu, antikorupcinių įstatymų leidyba, bet taipogi reikia skirti didelį dėmesį teisėtumo kultūros ugdymui. Reikia žmonėms kalbėti apie korupcijos nešamą blogį, juose reikia ugdyti solidarumą ir teisingumą.

Trečia, korupcija yra iššūkis Bažnyčiai. Bažnyčia turi ir nori prisidėti prie kovos prieš korupcija, sakė kardinolas Martino. Pats konferencijos surengimo faktas, kaip ir ankstesni dažni žemesnio lygio susitikimai, tai liudija. Korupcija iš principo prieštarauja krikščioniškai sąžinei. Ji prieštarauja daugeliui Bažnyčios socialinės doktrinos principų: bendro gėrio sampratai, subsidiarumo ir solidarumo principams. Tarp kitų aspektų, ypač smerktinas yra tas, kad korupcija yra apmokama silpniausių ir skurdžiausių sąskaita.

Nors korupcija negali būti įveikta tik Bažnyčios pastangomis, nors galbūt ji niekada ir nebus iki galo įveikta, bet Bažnyčia, pasak kardinolo Martino, turi padaryti viską, kas jos galioje, ji turi būti drąsia ir netylėti neteisingumo akivaizdoje, nepasiduoti nuovargiui ar nusivylimui ir be paliovos tęsti kovą su korupcija.

Galiausiai Popiežiškosios teisingumo ir tarybos pirmininkas pažymėjo, jog šios konferencijos analizių rezultatai sudarys būsimo Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos dokumento apie korupciją ir kovą su ja pamatą. (rk)