Šri Lankoje, krašto šiaurėje esančios vyskupijos ganytojas paprašė pripažinti taikos
zonos statusą jo vyskupijos teritorijoje. Vyskupas Rayappu apie šį sumanymą supažintino
Šri Lankos prezidentą gegužės 30 dieną vykusiame susitikime. Mannaro vyskupijos ganytojas
taip pat tamilų sukilėlių vadovybės paprašė pripažinti jo vyskupiją kaip esančią nuo
karo veiksmų laisvą zoną.
Susitikime su prezidentu Mahinda Rajapaksa dviejų
vyskupijų Mannaro ir Jafnos ganytojai aptarė dabartinius neramumus Šri Lankos Šiaurės
provincijoje. Abi minėtos vyskupijos apima visą Šiaurės provinciją. Didžioji dalis
tamilų nepriklausomybės kovų nuo 1983 iki 2002 metų vyko būtent Šri Lankos šiaurėje
ir rytuose, kur gyvena savivaldos siekiantys tamilai.
Per pastaruosius kelis
mėnesius Šri Lankoje vėl padažnėjo smurto proveržiai. Šalyje būgštaujama, kad gali
sužlugti 2002 metais įsigaliojęs paliaubų susitarimas ir iš naujo įsiliepsnoti karas.
Šri Lankos pilietinis karas ligi šiol pareikalavo 80 tūkstančių aukų.
Pasak
vyskupo Rayappu, jo vadovaujamos Mannaro vyskupijos tikintieji gyvena taikiai ir darniai,
bet gyvena bijodami valdžios karių ir sukilėlių kovotojų represinių veiksmų. Manaro
vyskupas pareiškė įsitikinimą, kad jei taika įsigalios vienur, ji ilgainiui galės
plėstis į visą Šri Lanką.
Mannaro vyskupijoje randasi pagrindinė Šri Lankos
Marijos šventovė. Per beveik du dešimtmečius vykusį pilietinį karą piligrimai negalėjo
keliauti į Madhu Mergelės Marijos šventovę, tačiau įsigaliojus paliauboms piligrimystės
yra rengiamos kas mėnesį. Dabar, kai vėl padažnėjo išpuoliai, tikintieji svarsto,
kaip užtikrinti į šventovę keliaujančių maldininkų saugumą. Pilietinio karo metais
Madhu šventovė buvo tapusi tamilų pabėgėlių globos vieta.
Šri Lankos vyriausybė
ir Tamilų tigrų kovotojai gegužės 27 pritarė siūlymams atnaujinti taikos pokalbius.
Kitas pokalbių susitikimas įvyks Norvegijoje, birželio 8-9 dienomis.