Baigėsi Šv. Tėvo kelionė į Lenkiją.

Baigėsi popiežiaus apaštalinė kelionė į Lenkiją – gimtąją Benedikto XVI pirmtako Dievo tarno Jono Pauliaus II šalį. Popiežius nuvyko į Lenkiją keliauti savo pirmtako pėdomis, asmeniškai susipažinti su tauta, iš kurios buvo kilęs didis popiežius Jonas Paulius II, su Bažnyčia, kuriai jis iki išrinkimo į Petro sostą vadovavo. Po maždaug parą trukusio vizito Lenkijos sostinėje, po dviejų parų skirtų su Jono Pauliaus II gyvenimu ir darbais susijusių pietinės Lenkijos vietų lankymui – pirmiausia gimtojo Wadowice miesto ir Krokuvos, kurios arkivyskupas buvo Karolis Wojtyla, paskutinis ir turiniu bei jausmais intensyviausias momentas buvo Benedikto XVI apsilankymas Auschwitzo mirties stovykloje. Galiausiai, vėlų sekmadienio vakarą, porą valandų vėliau negu buvo numatyta programoje, popiežius parskrido į Romą.

Grįžtame prie atsisveikinimo su Lenkija ceremonijos, sekmadienio vakarą vykusios Krokuvos Balice oro uoste.

„Keturias dienas kaip piligrimas keliavau po jūsų žemę, lankydamas vietas, svarbias jūsų istorinei ir dvasinei tapatybei. Varšuva, Čenstakavas, Krokuva, Wadowice, Kalwaria Zebrzydowska, Lagiewniki ir Osvencimas – kiek daug turinio talpina kiekvienas šis vietovardis ir kokios brangios šios vietos lenkų tautai“,- kalbėjo Benediktas XVI.

„Prieš ketverius metus paskutinį kartą atsisveikindamas su tėvyne mano mylimasis pirmtakas Jonas Paulius II ragino lenkų tautą gyventi gailestingumu, brolišku solidarumu, bendro gėrio puoselėjimu ir taip pat reiškė viltį, kad tauta ne tik užims jai skirtą vietą suvienytoje Europoje, bet taip pat praturtins šį žemyną ir visą pasaulį savąja tradicija. Šiandien kai jūsų šalis jau įsitvirtinusi Europos valstybių šeimoje, trokštu iš visos širdies kartoti anuos viltimi alsuojančius žodžius. Būkite ištikimi krikščioniško paveldo sargai, saugokite jį ir perduokite būsimoms kartoms“.

Savo atsisveikinimo kalboje popiežius taip pat prisipažino, kad Jono Pauliaus II gimtųjų vietų lankymas jį suartino su lenkų tauta, padėkojo už maldas, kuriomis lenkai lydi Petro įpėdinį ir prašė ir toliau melstis, kad Dievas jam duotų jėgų vykdyti tarnystę Visuotinei Bažnyčiai. Galiausiai, padėkojęs Lenkijos prezidentui, vyriausybei, vyskupams ir visai Bažnyčiai, taip pat visiems kas prisidėjo prie šios kelionės rengimo ir stengėsi, kad ji sklandžiai vyktų, savo atsisveikinimo kalbą Šv. Tėvas baigė šv. Pauliaus Pirmojo laiško Korintiečiams žodžiais, kurie buvo šios kelionės šūkis: „Budėkite, tvirtai laikykitės tikėjimo, elkitės vyriškai, būkite stiprūs! Viską darykite su meile“. (jm)