Trečiadienio bendroji audiencija

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams sakytoje kalboje popiežius Benediktas XVI pradėjo katechezių ciklą apie tai, kaip Šventajame Rašte mums yra pristatomi apaštalai.

Po Kristaus, būtent apaštalas Petras dažniausiai yra minimas asmuo Naujajame Testamente. Paties Jėzaus jam duotas aramėjiškas vardas Kefas yra sutinkamas 9 kartus, o jo vardo graikiškas variantas Petros, kas reiškia uola, yra pavartotas net 154 kartus. Reikia pridėti ir 75 kartus pavartotą apaštalo vardo Simonas variantą. Apaštalas Petras ir jo brolis Andriejus, Jono sūnūs, yra kilę iš Betsaidos miestelio. Abu broliai kartu su Zebediejaus šeima turėjo maža įmonę ir vertėsi žvejyba Genezareto ežere. Taip pat nuoširdžiai domėjosi religija, kas Petrą ir jo brolį pastūmėjo pirma vykti į Judėją ir sekti Joną Krikštytoją.

Evangelijose rašoma, kad Petras buvo vienas iš pirmųjų keturių mokinių, prie kurių vėliau prisijungė penktasis. Pagal paprotį kiekvienas Rabbi, mokytojas, turėjo turėti penkis mokinius. Tačiau, kai Jėzus pakvies visus 12 mokinių, čia bus aiškus jo misijos naujumas. Jis atėjo suburti eschatologinį Izraelį, kurį simbolizuoja skaičius dvylika. Tiek kiek buvo Izraelio giminių.

Simonas Evangelijose pristatomas kaip impulsyvaus charakterio vyras, kuris yra pasiruošęs net jėga įgyvendinti savo tiesą. Taip pat kartais jis yra naivus ir baimingas, bet sąžiningas ir net nuoširdžiai atgailaujantis.

Evangelijos mums leidžia sekti žingsnis po žingsnio jo dvasinį brendimą. Atskaitos taškas yra Jėzaus pakvietimas, kuris įvyksta viena dieną, kai Petras buvo užsiėmęs žvejyba. Tą kartą Jėzus buvo minios apsuptyje prie Genezareto ežero. Mokytojas pamatė dvi valtis, sustojusias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę ir plovė tinklus. Tada jis įlipęs į Simono valtį mokė minią. Jėzus pabaigęs kalbėti miniai, kreipėsi į Simoną: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“. Simonas jam atsakė: „Mokytojau, mes, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“ (Lk 5, 4-5). Jėzus pakviečia nustebusį dėl gausaus laimikio Simoną pasitikėti ir atsiverti ateičiai, kuri pranoks visus lūkesčius. Petras yra atviraširdis, pripažįsta savo ribotumą, tačiau tiki tuo, kuris jį kviečia. Ištaria „taip“ ir tampa Jėzaus mokiniu.

Kitas svarbus Perto dvasinio brendimo momentas, kai kelyje į Pilypo Cezarėją Jėzus savo mokiniams užduoda klausimą: „Pasakykite, kuo mane žmonės laiko?“ (Mk 8, 27). Jėzus nepasitenkina atsakymu, ką kiti žmonės apie jį galvoja. Tie, kas priėmė jo asmeninį kvietimą, privalo asmeniškai apsispręsti. Todėl primygtinai klausia: „O jūs kuo mane laikote?“. Pertas atsakė ne tik už save, bet ir už kitus: „Tu esi Mesijas.“ Jo atsakymas yra dovanotas Tėvo esančio danguje ir savyje turi Bažnyčios tikėjimo išpažinimo sėklą. Iškart Petras dar nesuvokė Jėzaus mesijinės misijos ir netrukus parodo, kad jo įsivaizduojamas mesijas yra labai skirtingas nuo Dievo plano. Petras Mesiją, „dievišką žmogų“, nori matyti kaip tą, kuris jėga įgyvendina žmonių lūkesčius. Bet Jėzus pasirodo, kaip „žmogiškas Dievas“, kuris sugriauna netikrus žmonių lūkesčius, pasirenka kančios ir nuolankumo kelią ir pakviečia atsiversi bei sekti jį. Bet jei kas nori jį sekti, privalo atsižadėti esant reikalui net ir viso pasaulio, kad išgelbėtų savo sielą. Petras nors ir sunkiai, bet priima kvietimą ir seka Mokytojo pėdomis.

Pačioje audiencijos pabaigoje popiežius vėl kreipėsi į jaunimą, jaunavedžius ir ligonius, kviesdamas juos dažniau praktikuoti rožinio maldą ypatingai šį gegužės mėnesį, kuris yra skirtas Dievo Motinai. (kl)

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje vėl dalyvavo būrys maldininkų iš Lietuvos. Jiems Šv. Tėvas kalbėjo:

Brangūs maldininkai iš Lietuvos! Tegul Kristaus Motina Marija globoja Jūsų šeimas ir Jūsų Tėvynę. Lydėdamas savo malda mielai teikiu savo Palaiminimą. Garbė Jėzui Kristui!