Olandijoje ir Italijoje paskelbtos dvi naujos Bažnyčios palaimintosios

Vienuolių Šv. Juozapo Marijos Teresės ir Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios Marijos beatifikacijos


Olandijoje gegužės 13 dieną, šeštadienį, vienuolė Šv. Juozapo Marija Teresė, Jėzaus dieviškos Širdies karmeličių kongregacijos įkūrėja, buvo paskelbta palaimintąja. Ceremonijai Roermonde vadovavo Utrechto arkivyskupas kardinolas Simonis.

Vienuolės Šv. Juozapo Marijos Teresės tikrasis vardas yra Anna Maria Tauscher van den Bosch. Vienuolė gimė 1855 metų birželio 19 dieną Vokietijoje, dabartinėje Lenkijos teritorijoje, giliai tikinčių protestantų šeimoje. Tėvas buvo evangelikų pastorius, motina – gera mama ir altruistė vargšams.

Anna Maria, nepasitenkinusi savo tėvų religija ir sulaukusi 33 metų amžiaus, perėjo į Katalikų Bažnyčią bei gavo sutvirtinimo sakramentą. Dėl šio savo pasirinkimo turėjo pakęsti daugelį pažeminimų, tėvų buvo išvaryta iš namų, net atleista iš Kelno psichiatrinės ligoninės direktorės pareigų. Matydama Berlyno gatvėse vaikų, kuriais niekas nesirūpina, savo gyvenimą paskyrė tarnavimui Dievui ir vargšų pagalbai. 1891 metų liepos 2 dieną Berlyne atidarė pirmuosius namus apleistiems vaikams, pavadindama juos „Šv. Juozapo prieglauda“. Taip pat pradėjo rūpintis pagyvenusiais bei vienišais žmonėmis, emigrantais ir visais tais, kurie neturėjo savo namų. 1897 metais įstojo į Basųjų karmeličių vienuolyną. Jau po dviejų metų įsteigė pirmuosius Basųjų karmeličių namus Olandijoje.

1892 metų vasarą Kremonos vyskupas Bonomelli pakviečia šv. Juozapo Mariją Teresę atvykti į Italiją ir pradėti rūpintis vietos neturtingais vaikais. 1904 metais Rocca di Papa mieste ji įkūrė Jėzaus dieviškos Širdies karmeličių vienuolyną. Praėjus vos dešimtmečiui nuo naujo vienuolyno įkūrimo Italijoje, Jėzaus dieviškos Širdies karmeličių kongregacija paplito ne tik po Europą, bet taip pat pasiekė ir Amerikos žemyną.

Švento gyvenimo vienuolė pasižymėjo Dievo valios vykdymu, meile kryžiui ir kančiai. Ji sakydavo, kad „privalome būti užvaldyti dieviškos valios ir nutildyta mūsų valia“. Praleisdavo daug valandų maldoje ir susikaupime, o savo kančias aukodavo už sielų išgelbėjimą. Praktikavo ypatingą pamaldumą į Šv. Juozapą, todėl visus savo įkurtos kongregacijos namus pavedė Mergelės Marijos vyro grobai. Vienuolė taip pat ištikimai laikėsi skaistybės ir neturto. Nuolatos kartodavo: „Viska darome su paprastumu, kad nušvistų šventas neturtas ir visur pasklistų jo gardus kvapas.“

Vienuolė Šv. Juozapo Marija Teresė mirė 1938 metų rugsėjo 20 dieną Olandijos Sittard mieste.

*

Sekmadienį Neapolyje buvo paskelbta palaimintąja kita vienuolė - tai sesuo Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios Marija.



Popiežiaus vienuolės beatifikacijos dekretą perskaitė kardinolas Saraiva Martins, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

Maria Grazia Tarallo gimė 1866 metais Neapolio priemiestyje gausioje šeimoje. Būdama tik septynerių metų amžiaus be galo troško priimti Švč. Sakramentą, kurio visą likusį gyvenimą neapleido. Prieš savo valią turėjo sudaryti civilinę santuoką. Tačiau jos vyras netrukus mirė ir, nežiūrint tėvų prieštaravimų, 1891 metais Maria Grazia įstojo į Nukryžiuotųjų Eucharistijos Adoruotųjų vienuolyną ir gavo naują Kančios Marijos vienuolišką vardą. Šiame vienuolyne ypatingas dėmesys buvo skiriamas Kristaus Kančiai ir Marijos Skausmams, nuolatinei Švenčiausiojo Sakramento adoracija bei griežtai atgailai. Šio vienuolyno seserys taip pat padėdavo kunigams parapijose.

Sesuo Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios Marija turėjo stigmas, patirdavo vizijas ir regėjimus, būdavo gundoma piktosios dvasios. Tai kėlė aplinkinių susidomėjimą ir garsino jos šventą gyvenimo būdą. 1910 metais paskirta rūpintis vienuolyno naujokėmis.

Paskyrusi savo gyvenimą maldai ir atgailai, sesuo mirė 1912 metų liepos 27 dieną.

*

Priminsime, kad beatifikacijos apeigos ne tik nedalyvaujant Popiežiui, bet net ne Romoje, atspindi nesenus kanoninius pasikeitimus. Tokie pakeitimai padaryti popiežiaus Benedikto XVI valia, kuris panoro atgaivinti seną tradiciją, pagal kurią palaimintuosius diecezijose gali skelbti vyskupai ir kardinolai. Tačiau pastarieji kanoninių skelbimų pasikeitimai lietė ir liečia tik formą, gi palaimintųjų ir šventųjų skelbimo akto esmė yra išlikusi tokia, kokia nusistovėjo katalikų Bažnyčioje amžių bėgyje. Būtent, kad palaimintųjų ir šventųjų skelbimo aktai yra vykdomi Popiežiaus valia ir jo pavedimu. (kl)