Nuolatinio Šventojo Sosto stebėtojo Jungtinių Tautų organizacijoje kalbos apie vystimąsi ir kovos prieš terorizmą strategiją

Arkivyskupas Celestino Migliore, Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje, šiomis dienomis išreiškė Šventojo Sosto poziciją darnaus vystimosi ir kovos prieš terorizmą klausimais.

Pirmuoju klausimu arkivyskupas Migliore pasisakė Jungtinių Tautų Organizacijos Ekonominės ir socialinės tarybos komisijos, skirtos darnaus vystimosi problemoms, posėdyje.

Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas pabrėžė, jog tam, kad vystimasis būtų darnus, valstybių vystimosi programose aplinkosauga ir socialinių žmogaus gyvenimo standartų kėlimas turi būti sujungti į vieną. Socialinis vystimasis, paremtas natūralios aplinkos griovimu, nėra racionalus ir tinkamas, nes dėl trumpalaikių individualių tikslų žmonės rizikuoja negrąžinamai sunaikinti savo vaikų gyvenamąją aplinką. Iš čia kyla poreikis ugdyti žmonių ir tautų atsakomybę už mūsų planetą.

Arkivyskupas Migliore apžvelgė keletą faktorių, nuo kurių ypatingai priklauso ištisų tautų gyvenimo lygis ir į kuriuos reikia atkreipti ypatingą dėmesį ruošiant vystimosi programas.

Visų pirma, tai geriamo vandens išteklių problema. Po 20 metų geriamo vandens kiekis vienam žmogui sudarys tik trečdalį to kiekio, kuris buvo 1950 metais ir 2025 metais trečdalis planetos tautų susidurs su katastrofiškai mažais geriamo vandens ištekliais. Jei šiandien apie pusantro milijardo žmonių neturi prieigos prie švaraus vandens, o tai yra 34 000 žmonių mirčių kasdien priežastis, tai 2025 metais šis skaičius gali padidėti iki trijų milijardų. Su vandens ištekliais yra susiję ir maisto gamyba bei vartojimas, mitybinis saugumas. Lieka konstatuoti, jog švaraus geriamo vandens ištekliai yra susiję su bendru socialiniu vystimusi. Sprendimai šiuo klausimu turi būti daromi globaliniu lygiu, mat vandens problema yra susijusi ir su pasauliniais klimato pokyčiais, išprovokuotais žmogaus veiklos. Šiandien to niekas nebegali neigti.

Energijos ištekliai taipogi neabejotinai yra viena iš centrinių vystimosi problemų. Elektros energijos prieinamumas yra viena iš pagrindinių sąlygų ištrūkimui iš skurdo rato, o statistiniai duomenys rodo, jog šiandien apie pusantro milijardo žmonių galimybės naudotis elektros energija yra ribotos. Kalbant apie energiją, nepaprastai svarbu ieškoti atsinaujinančių ar nepasibaigiančių elektros išteklių. Todėl ypatingai turi būti remiama mokslinio sektoriaus, kuris dirba šioje srityje ir ieško naujų žmogui ir gamtai nekenkiančių energijos gamybos technologijų, veikla.

Švarios ir pakankamos energijos gamybos technologijos paieškos bei esamų tobulinimas yra susieti su transporto sektoriumi, kuris, dėl automobilių išmetamų dujų, yra didžiausias planetos taršos šaltinis. Suvokiant šių iššūkių apimtį, gal jau atėjo metas Jungtinių Tautų aplinkosaugos programą reorganizuoti į solidžią ir stiprią aplinkos apsaugos instituciją, kuri būtų pajėgi atsakyti į tuos iššūkius?

Antruoju klausimu, liečiančiu terorizmą, arkivyskupas Migliore pasisakė Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos neformaliose konsultacijose dėl visuotinės strategijos prieš terorizmą ir ruošiamos konvencijos šia tema.

Pasak jo, yra teisinga griežtai pasmerkti terorizmą, nes nėra jokio pateisinimo nekaltų ir neginkluotų civilių žudymui. Tad Šventasis Sostas remia tokio juridinio instrumento, kaip kad tarptautinė konvencija, ruošimą ir tikisi, jog pavyks rasti visoms valstybėms priimtiną bendrą pamatą anti-teroristinėms strategijoms.

Terorizmo fenomenas nėra tik politinis reiškinys, bet turi taipogi socialines, kultūrines, religines ir ideologines šaknis. Iš to seka, kad strategija prieš terorizmą turi atsižvelgti ir į šiuos faktorius, pavyzdžiui, į emigrantų bendruomenių kultūrinę, ekonominę ir politinę integraciją jas priėmusioje šalyje. Svarbus yra socialinio teisingumo įgyvendinimas.

Prie terorizmo skatinimo bei plitimo ir, atvirkščiai, išnykimo prisideda komunikacijos priemonės – žiniasklaida ir internetas. Kadangi komunikacijos priemonės peržengė vienos kurios šalies ribas, tai dar viena priežastis, dėl kurios reikia globalaus sprendimo. Kovą prieš terorizmą reikia derinti su jau priimtomis Jungtinių Tautų Organizacijos nuostatomis dėl lengvųjų ginklų neplatinimo, dėl pavojingų branduolinių, cheminių ir biologinių medžiagų griežtos kontrolės valstybiniu ir tarpvalstybiniu lygiu.

Be abejo, prie terorizmo reiškinio mažėjimo prisideda tarpreliginis bei tarpkultūrinis dialogas ir šioje srityje, anot arkivyskupo Celestino Migliore, Šventasis Sostas deda dideles pastangas. Vis tik yra viena būtina sąlyga, be kurios abipusiškas dialogas negali vykti – visos pusės turi pripažinti ir gerbti žmogaus asmens orumą. Moralinis faktorius yra svarbus, nes jis iš vidaus pasiekia tas vietas, kur gimsta terorizmas – žmonių širdis ir protus. (rk)