Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) deklaracija Europos dienos
šventės proga
Prieš 56 metus, gegužės 9 dieną, Prancūzijos Užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas
pakvietė žurnalistus į spaudos konferenciją Paryžiuje ir jiems perskaitė vadinamąją
„Šumano deklaraciją“, kurios užmojo mąstą galime suvokti iš šių žodžių:
„Taika
pasaulyje negali būti garantuota be kūrybiškų pastangų, atsveriančių jai gresiančius
pavojus. (...) Prancūzijos vyriausybė siūlo visą Prancūzijos ir Vokietijos anglių
ir plieno pramonę pavesti valdyti bendrai Vyriausiajai valdybai, kuri vadovautų organizacijai,
atvirai kitoms Europos šalims. (...) Pagal šį pasiūlymą sujungus pagrindinę gamybą
ir įkūrus naują Vyriausiąją valdybą, kurios sprendimai bus privalomi Prancūzijai,
Vokietijai ir kitoms valstybėms narėms, ilgainiui bus sukurtas pirmas ir konkretus
Europos federacijos pagrindas, būtinas taikai išsaugoti“.
Ši diena, kada buvo
pasiūlyta įsteigti nuo paskirų valstybių, ką tik išgyvenusių baisiausią tragediją
per visą Europos istoriją – II Pasaulinį karą, nepriklausomą instituciją, „Vyriausiąją
valdybą“, simboliškai yra laikoma bendros Europos „gimtadieniu“. 1985 metais aukščiausio
lygio susitikime Milane buvo oficialiai nuspręsta gegužės 9 švęsti kaip „Europos dieną“.
Gegužės
9 visos Europos Sąjungos valstybės narės visaip minės ir švęs Europos dienos šventę.
Šia proga taip pat ir Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos vykdomasis komitetas
(COMECE) paskelbė deklaraciją, kurioje kviečiama ne tik švęsti, bet ir mąstyti apie
bendros Europos ateitį. Nes bendros Europos kūrimas nėra užbaigtas, ji yra kuriama
dabar ir bus kuriama ateityje.
Deklaracijoje primenama, kad Prancūzijai ir
Nyderlandams referendume balsavus prieš Europos Sąjungos konstitucijos priėmimą, Europos
Taryba 2005 metų birželį pakvietė visus iš naujo permąstyti Europos ateitį. Šiuo tikslu
Europos Komisija tų pačių metų spalio mėnesį pasiūlė „Planą D demokratijai, dialogui
ir diskusijoms“, kuris tūrėjo paskatinti debatus apie Europą tiek pačios Europos Sąjungos,
tiek valstybių narių institucijose. Ateinantį birželį Austrija, šiuo metu pirmininkaujanti
Europos Sąjungai, pateiks šio plano rezultatų sumą.
Europos Sąjungos vyskupų
konferencijų komisija sveikina šią iniciatyvą, tačiau taipogi konstatuoja, jog ji
nėra pakankama tiekos piliečių ir politikų abejingumo Europos Sąjungos likimo atžvilgiu
akivaizdoje. Todėl deklaracijoje prašoma Europos Sąjungos ir valstybių narių institucijų
aktyviai skatinti piliečius dalyvaut bendros ir teisingesnės Europos visuomenės kūrime.
Deklaracijoje
raginama nepamiršti, jog bendros Europos kūrimas nėra tikslas pats sau, tačiau turi
tarnauti žmogaus asmens orumui, visų piliečių bendram gėriui ir viso pasaulio gerovei.
Akivaizdu, jog diskusija apie Europos ateitį bei teisingesnės visuomenės kūrimą nėra
įmanoma be diskusijos apie vertybes ir tikslus. Šioje perspektyvoje negalima ignoruoti
daugelio žmonių išpažįstamo krikščioniško tikėjimo ir etinių įsitikinimų. Pripažįstant,
jog Europos Sąjungos komunikacijos iniciatyvų nepakanka piliečių pasitikėjimui įgyti,
reikia, vadovaujantis subsidiarumo principu, skatinti didesnį pilietinės visuomenės
veikėjų, tarp jų ir Bažnyčių, dalyvavimą Europos integracijos procesuose. Europos
Sąjunga didesnį dėmesį tūrėtų skirti šeimoms ir neturtingų regionų vystimuisi, galų
gale tam, kad prisidėtų prie taikos pasauliniu lygiu, Europos Sąjunga turi būti labiau
vieninga juridiniu ir politiniu požiūriais.
Šiems tikslams realizuoti reikia
dabar priimtų traktatų, reguliuojančių Europos Sąjungos gyvenimą, peržiūros ir pataisymų,
kurie leistų įgyvendinti būtinas reformas. Diskusijos apie Europos konstituciją ir
pastarosios ratifikavimas valstybėse narėse sukuria puikią progą šioms reformoms siekti.
Teisingos
visuomenės kūrimas yra ne Bažnyčios, o politikos užduotis, pabrėžiama deklaracijos
pabaigoje. Tačiau Bažnyčia tiek, kiek jos misija siejasi su teisingumu ir morale,
yra pasiruošusi bendradarbiauti ir prisidėti prie geresnės visuomenės kūrimo. (rk)